Buvusioje „Laivitės“ teritorijoje remontuojamos net alaus statinės

Tęsiame rašinių, pasakojančių apie tai, kas vyksta už uosto tvoros, ciklą. Šį kartą lankėmės buvusioje AB „Laivitė“ teritorijoje miesto centre. Nors ji nuo 2008 metų atiteko miestui, iki šiol tebėra aptverta ir dar mažų mažiausiai penkerius metus neatsivers visuomenei, nes ten vyksta intensyvūs gamybos procesai.

Paklausus, ar bent per Jūros šventę bus teritorija atidaryta visuomenei, UAB „Stemma Group“ atstovas Vitalij Gusiatin atsakė: „Deja, ne. Atėję žmonės nebūtų saugūs. Čia važinėja krautuvai, krovininės mašinos, pjaustomas metalas. Šiandien čia dar yra pramoninė teritorija.“

Atrodytų, kad ši vieta užkeikta - jau 10 metų ambicingiems jos naudotojų planams, norintiems atverti miestui šią teritoriją, nelemta išsipildyti. Belieka tikėtis, kad dabartiniams jos šeimininkams - UAB „Stemma Management“ taip nenutiks. Buvusi „Laivitės“ teritorija dabar priklauso UAB „Memelio miestas“, kurios savininkė yra „Stemma Group“.

Ko tik mes neradome vaikščiodami po buvusią „Laivitės“ teritoriją. Pamatėme, kaip daromos detalės laivams remontuoti, kaip remontuojamos alaus statinės, radome lazerinio pjovimo meistrą, laivų refrižeratorių šaldymo įrangos remonto barą. Teritorijoje yra dviračių servisas, parduotuvė, sporto ir šokių salės, šviesų studija, mokoma meno ir muzikos, daromos lėlės, kuria dailininkas, trumpai tariant, čia yra miestas mieste.

Vyriausiasis inžinierius

Kalbėjomės su paskutiniu Laivų remonto įmonės Nr. 7, Klaipėdoje įsteigtos 1946 metais, kuri vėliau tapo AB „Laivitė„, vyriausiuoju laivų inžinieriumi Viktoru Cibulskiu. Jis, baigęs Odesos inžinerinio jūrų instituto Laivų statybos fakultetą, 1980 metais buvo pakviestas dirbti į Laivų remonto įmonę Nr. 7. Pradėjo nuo technologo, o 1992 metais išėjo iš darbo jau būdamas vyriausiasis įmonės inžinierius. Pavadinimas „Laivitė„, reiškiantis laivą ir Vitės kvartalą, buvo sugalvotas dar jam tebedirbant. Ponas Viktoras prisiminė, kad 1992 metais vyko įmonės direktoriaus rinkimai, kuriuos laimėjo Bronius Jazbutis.

Ko tik mes neradome vaikščiodami po buvusią „Laivitės“ teritoriją. Pamatėme, kaip daromos detalės laivams remontuoti, kaip remontuojamos alaus statinės, radome lazerinio pjovimo meistrą, laivų refrižeratorių šaldymo įrangos remonto barą. Teritorijoje yra dviračių servisas, parduotuvė, sporto ir šokių salės, šviesų studija, mokoma meno ir muzikos, daromos lėlės, kuria dailininkas, trumpai tariant, čia yra miestas mieste.

Remontavo „Laivininkystės“ laivus

1967 metais įmonės Nr. 7 situacija pasikeitė iš esmės, nes ji gavo plaukiojantįjį doką, kuriame galėjo būti remontuojami 120 m ilgio laivai, kurių keliamoji galia buvo 6 tūkst. t.

V. Cibulskio manymu, kai prieš 10 metų dokas buvo parduotas, gamyklos potencialas sumenko.

Įmonė Nr. 7 sovietmečiu remontuodavo daug laivų, daugiausia bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė„. V. Cibulskis prisimena, kad 1981 m. ji dar paskutinį kartą remontavo laivą „Porchov“, kuris kaip kurą naudojo anglis. Tais laikais „Laivininkystė“ dar turėjo apie 30 laivų. Buvo sudarytas jų remonto grafikas. Remontas trukdavo labai trumpai 1,5-2 mėnesius. Inžinierius prisimena, kad 1984-1985 metais čia buvo remontuojamas ir burlaivis „Meridianas“.

Be to, įmonė dar turėjo gaminti produkciją mašinų pramonei.

Laivų remontas dar kvėpuoja

Buvusiame mechaniniame ceche patalpas nuomojasi UAB „Gliseris“ ir čia stato aliumininius katerius. Tokius laivelius gaminti bendrovė pradėjo jau seniai, jų pastatyta nemažai, kurių daugiausia iškeliavo į užsienį. Projekto vadovas Michailas Kobzevas pasakojo, kad bendrovė plečia veiklą, todėl čia nuomojasi patalpas. Šiame ceche jau statomi pirmi du laivai norvegams. Pasak M. Kobzevo, du žmonės laivelį pastato per dvi savaites. Norvegai tokius laivelius perka už 15 tūkst. eurų.

Buvusiame įmonės Nr. 7 korpusų ceche dabar gaminamos įvairios laivų detalės. Ceche yra išlikusios 1950-1960 metų vadinamosios giljotinos, t. y. metalo karpymo žirklės, dar naudojamos, staklės, tais laikais buvusios gana modernios, ir kt. „Jos senos, bet dar geros, mes jas susiremontavome“, - sakė šiame ceche dirbantis UAB „Laivų technika“, vienos iš „Stemma Group“ klientų, darbininkas Vladimiras, šioje firmoje dirbantis 17 metų.

Laimei, atsirado žmonių kurie neatidavė viso to į metalo laužą ir pats cechas nebuvo nugriautas, nes jo būklė dar ir šiandien gera. „Tai Broniaus Jazbučio nuopelnas, kad buvo išsaugota laivų remonto dalis, kuri tęsiama ir šiais laikais. Jam vadovaujant UAB „Laivų technika“ čia gamina metalo konstrukcijas. Man labai malonu, kad laivų remontas dar kvėpuoja šioje įmonėje“, - sakė V. Cibulskis.

Išlikusius cechus griaus

Buvusioje „Laivitės“ teritorijoje yra išlikę keturi cechai, iš kurių trijuose vykdoma laivų remonto veikla, viename dirbama su metalu, bet nieko bendro su laivais neturima. Paklaustas, koks tų cechų likimas, UAB „Stemma Group“ atstovas Nerijus Tilindis atsakė, kad pagal projektą numatyta viską čia griauti. Pasak jo, dabar čia dirbančios laivų remonto įmonės gamybos nenutrauks, tik ateityje dirbs ne šioje teritorijoje.

„Čia veiklos, susijusios su laivų remontu, neliks nė 1 procento. Bet, manau, kai kurios staklės tikrai iškeliaus į kitas teritorijas ir bus naudojamos“, - sakė V. Gusiatin ir pridūrė, kad tokios naujos kartos staklės kainuoja daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Norint pakeisti visą įrangą, kuri dabar yra korpusiniame ceche, savininkams reikėtų kelių milijonų eurų.

Kol bendrovė „Stemma Group“ pradės įgyvendinti savo planus, gali praeiti mažiausiai penkeri, o daugiausiai 10 metų. Tad kol kas neplanuojama nutraukti nuomos sutarčių, kaip tik sudaryti nuomininkams kuo geresnes sąlygas.

Kaip greitai klostysis reikalai šioje teritorijoje, priklausys ir nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, ir nuo miesto Savivaldybės planų. Uosto direkcija ketina statyti čia, kur anksčiau stovėjo dokas, dar vieną kruizinių laivų krantinę. Uosto bendrajame plane čia numatomas naujas Uosto direkcijos administracinis pastatas. Miestas planuoja tiesti gatvę.

Dviprasmė situacija

Vaikščiodami po teritoriją susidūrėme su įdomiu dalyku - imi ir staiga atsiduri Uosto direkcijos žemėje. Mat krantines ir tam tikrą plotą prie jų valdo Uosto direkcija. „Situacija dviprasmė. Miestas atveria tą teritoriją, tačiau pagal Uosto įstatymą krantinės turi būti aptvertos. Mes agituojame miestą, kad jis inicijuotų bent dalies krantinių perėmimą savo žinion, kad iš tikrųjų galėtumėme atverti tą teritoriją. Bandome rengiant miesto bendrąjį planą ir teritorijos detalųjį planą išspręsti bent dalį patekimo į teritoriją problemų„, - sakė N. Tilindis.

Vietoj cecho - viešbutis

Korpusų cecho vietoje numatoma pastatyti viešbutį. Toje vietoje, kur kažkada planuotas Muzikinis teatras, galbūt atsiras miesto Koncertų salė. Gyvenamieji namai bus statomi palei Danės upę.

Rengiamas teritorijos detalusis planas turėtų būti baigtas po Naujųjų metų. Tada bus skelbiamas konkursas dėl vieno administracinio A klasės biurų pastato prie Pilies tilto vietoj dabar ten esančio dviračių nuomos punkto statybos. Patalpos jame bus nuomojamos. Pasak N. Tilindžio, tuo norima parodyti tam tikrą judesį teritorijoje.

Nedidelė teritorijos dalis jau atverta. Pernai buvo iškilusi problema dėl automobilių privažiavimo prie Šiaurinio rago. Tad šią vasarą buvo nugriauta tvora ir įrengta 70 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

„Stemma Group“ yra pastato Naujoji Uosto g. 5 bendrasavininkė, nes jai priklauso 11 butų. Vieną butą turi Savivaldybė, 2 priklauso buvusiems gyventojams. „Mes nedaug ką galime padaryti. Vyksta ginčai, ar jis teisėtai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Laukiame teismo ir Savivaldybės sprendimo. Prieš tai buvo nuspręsta paimti jį visuomenės poreikiams ir nugriauti“, - sakė N. Tilindis.

Informacija

Klaipėdoje laivų remonto įmonė Nr.7 buvo pastatyta 1946 metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę įmonė buvo pavadinta „Laivite“. 1999 metais jos akcijų įsigijo UAB „Baltlanta“. Dar 2002 metais „Laivitė“ ketino plėsti savo veiklą.
2008 metais „Laivitės“ nuomota teritorija buvo išimta iš uosto teritorijos ir perleista miestui. AB „Laivitė“ išsikraustė į Artojų g. Jos pastatus nupirko UAB „Memelio miestas“ ir nuomojo šią teritoriją. Bendrovė ketino investuoti apie 590 mln. eurų ir teritoriją iki 2012 metų paversti rekreacine zona su gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų zona. 2013 metais bendrovė bankrutavo ir teritorija su pastatai atiteko SEB banko įmonei „Litectus III“. Pernai pastatus ir teritoriją įsigijo UAB „Stemma Group“, priklausanti Martinui ir Ingai Gusiatinams. Bendrovė į šią teritoriją ketina investuoti apie 100 mln. eurų.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.