Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Loreta Ašoklienė / BNS Foto
Ingrida SteniulienėŠaltinis: ELTA.LT
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestas, po trečiadienį Apeliacinio teismo verdikto išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo.
Medikė išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Jau ankstesniu nuosprendžiu išteisintajai L. Ašoklienei valstybė turės sumokėti 2,4 tūkst. eurų už advokatą pirmos instancijos teisme. Jai taip pat papildomai priteista 1 tūkst. eurų už advokato paslaugas Lietuvos apeliaciniame teisme. Lietuvoje galioja įstatymo norma, pagal ją išteisintiems asmenims valstybė atlygina advokato ir kitas per tyrimą patirtas išlaidas.
L. Ašoklienei ir jos artimiesiems pernai balandį nuosprendį paskelbė Panevėžio apygardos teismas. Kartu su L. Ašokliene išteisintas ir jos sūnus Kazimieras Ašoklis. Jam taip pat priteista 2,4 tūkst. eurų už teisinę pagalbą.
Teisėsauga skelbė nustačiusi, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo. Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei buvo pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.
Teismai paskelbė, kad minėtas pažymėjimas buvo vidinis dokumentas ir jo pagaminimas nesiekė tokio pavojingumo, kad už tai būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Be to, L.Ašoklienė pagal tuo metu užimamas pareigas ji galėjo laisviau judėti, bet to, atvykti į Uteną, nepažeisdama įstatymų, galėjo kaip Utenos kolegijos studentė ir Utenos PSPC pacientė, o atriboti sutuoktinius vieną nuo kito nėra pagrindo net ir esant pandemijai.
Bylą pagal prokuratūros ir nuteistųjų skundus peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas visus skundus atmetė.
Tuo metu L. Ašoklienės sutuoktinis, buvęs Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Edvinas Ašoklis lieka pripažintas kaltu dėl dviejų kaltinimų, jam skirta 20 tūkst. eurų bauda, jam ketverius metus atimta dirbti valstybės tarnautoju.
Dėl suklastoto dokumento pagaminimo (dėl darbo pažymėjimo pagaminimo savo žmonai ) ir kuro kortelės perdavimo sūnui, E. Ašoklis buvo išteisintas, kaip nepadaręs šių veikų.
Nuteistieji, E. Ašoklis ir Aimutis Tumalavičius, Utenos PSPC turės sumokėti daugiau nei 1,1 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. Tumalavičiumi, autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus Kazimiero Ašoklio automobiliai, bet, suklastojus dokumentus, nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.
Šių abiejų nuteistųjų skundus Apeliacinis teismas atmetė.
„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino juos kaltais, direktorius iššvaistė centro turtą, už įstaigos lėšas buvo remontuojami du automobiliai, BMW ir „Audi A3”, jie buvo registruoti Edvino Ašoklio sūnaus vardu, du kartus įsipilta kuro į minėtus automobilius. Tuos duomenis pagrindė įrodymai – telefoniniai pokalbiai ir kt.“, – sakė teisėjas Evaldas Gražys.
Pasak teisėjo, nėra pagrindo švelninti ar griežtinti bausmių nuteistiesiems, turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu buvo padaryta didelė žala valstybei ir Utenos PSPC centrui, žmonių akyse sumenkintas sveikatos įstaigos autoritetas.
Anot prokuratūros, į E. Ašoklio sūnaus K. Ašoklio automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas. Tyrimo duomenimis, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. Ašoklis, neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.
Teismas išteisino Ašoklių sūnų K. Ašoklį, kuris buvo kaltinamas tuo, kad degalus į savo transportą pylėsi galimai neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia degalų pirkimo kortele.
Teismas konstatavo, kad nors K. Ašoklis neabejotinai suvokė, jog disponuoja jam svetima kortele ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodu, tačiau tokių jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais. Pagal įstatymą neteisėtu veikimu pripažįstami tik tokie veiksmai, kuomet kortele ir jos PIN kodu naudojamasi be mokėjimo priemonės savininko ar naudotojo sutikimo. K. Ašoklis degalų pirkimo kortele ir jos PIN kodu naudojosi su tėvo E. Ašoklio, kuris buvo teisėtas kortelės naudotojas, žinia.