PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2020 m. Liepos 3 d. 08:15

Butų beveik niekas neperka, tačiau pardavėjai kainų nenuleidžia

Vilnius

Naujai pastayti butai Vilniuje, Neries pakrantėje. © Alfa.lt

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


137259

Naujų būstų pardavimo sandorių rinka gegužės mėn. buvo pasiekusi dugną, birželį atsigavo 20–30 proc., tačiau butų pardavimo kainos lieka stabilios, o galimybės išsiderėti nuolaidas – minimalios.

Kita vertus, viena kita nuolaida kainodarai reikšmingos įtakos nedaro.

„Plėtotojai, parduodantys pirmą naują būstą, tikrai nepasirengę nuleisti kainos“, – Alfa.lt teigė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas.

Panašiai galimybes šiuo metu išsiderėti mažesnes kainas vertina ir nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

„Derėtis visada reikia – ir per krizę, ir gerais laikais, tačiau bendro kainų mažėjimo dabar nėra. Net gegužės mėnesį, kai sandorių sumažėjo drastiškai, butų kainos Vilniaus mieste 0,1 proc. pakilo“, – Alfa.lt sakė jis.

S. Vagonis būsto pardavėjus skirsto į dvi grupes: vieni tiki, kad viruso efektas rinkos nepaveiks, ir laukia, kada gaus savo kainą; kiti nusiteikę pesimistiškai, mato niūresnę (negu vidutinis žmogus) Lietuvos ateitį arba jiems trūksta pinigų, nes stringa verslas, ir nori turtą parduoti greičiau – tokie galėtų sutikti su nuolaidomis.

„Bet šiuo metu rinkoje dominuoja pardavėjai, kurių lūkesčiai optimistiniai, jie nemato poreikio leisti kainos, nes mano, kad pirkėjai, kurie dingo, anksčiau ar vėliau, ar net labai greitai sugrįš. Kol tokios nuotaikos rinkoje, geresnių nuolaidų išsiderėjimo atvejai yra labai pavieniai. Teoriškai įmanoma, bet tikimybė nedidelė“, – komentavo ekspertas.

Pardavimas krito keturis kartus

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų gegužės mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujų butų pardavimo sandorių skaičius Lietuvoje sumažėjo keturis kartus arba 70-80 proc. Visų – senų ir naujų – butų pardavimo sandorių Lietuvoje sumažėjimas buvo kuklesnis – iki 40 proc.

„Situaciją gegužės mėnesį galima pavadinti dugnu. Tikslios birželio mėnesio statistikos dar neturime, bet galiu iš anksto pasakyti, kad praėjęs mėnuo bus geresnis negu gegužė. Jaučiame didesnį pirkėjų aktyvumą“, – sakė S. Vagonis.

Tokie rezultatai eksperto nestebina. Esą kovo viduryje įvedus karantiną to ir reikėjo laukti. Kovo mėn. rinka pradėjo lėtėti, balandį sustingo, o gegužę pasirodė pasekmės – sandorių sumažėjo drastiškai.

„Jeigu viskas bus gerai, o atrodo, kad Lietuvoje tikrai viskas neblogai (neturime grėsimngos situacijos su virusu. Šalis sparčiai išeina iš karantino fiziškai ir ekonomiškai), logiška tikėtis, kad matysime geresnius birželio mėn. rezultatus. Nebus tokie kaip anksčiau, bet geresni negu gegužę”, – prognozavo S. Vagonis.

Baimės nebeliko, atsigavimas rudenį

Drastišką būsto pirkimo sandorių sumažėjimą, S.Vagonio nuomone, daugiausia lėmė ne staiga atsiradęs pinigų trūkumas, o baimė dėl ateities.

„Iš tikrųjų, baimių buvo nemažai. Pirmiausia, viruso baimė. Dabar žmonės jau atsipalaidavę, mieste viruso baimės nebesijaučia visiškai. Galbūt net per draug drąsiai elgiamės. Gegužės mėnesį buvo kaukės, Vyriausybė ragino likti namuose. Būsto įsigijim pristabdė ir ekonominė baimė. Ir dabar nemažai žmonių dar neužtikrintai jaučiasi. Ne visi verslai atsigauna, ne visi rodo gerus rezultatus, tai žmonės neskuba pirkti būsto, kai nėra užtikrinti, ar nebus sumažintas atlyginimas, ar nepraras darbo. O dalis žmonių tiesiog prarado darbą ir pajamas“, – drastiško rinkos susitraukimo priežastis vardijo pašnekovas.

Galų gale, pasak S. Vagonio, net jei dalies žmonių pajamos nesumažėjo, bankų požiūris į kai kuriuose sektoriuose dirbančių klientų perspektyvas yra gerokai konservatyvesnis ir jiems buvo pasiūlytos prastesnės skolinimosi sąlygos.

Dabar, S. Vagonio nuomone, viruso baimės nebeliko, ateities baimė irgi gerokai labiau nulsūgusi. Tad naujo būsto pardavimo rinkos atsigavimą jis prognozuoja šių metų spalio – lapkričio mėnesiais, kai žmonės galbūt įsitikins, kad euforija dėl įveikto viruso nebuvo laikina.

„Vasarą, šiaip ar taip, atostogų metas. Be to, dar vyrauja nuomonė, kad rudenį virusas galbūt sugrįš. Tai manau, kad žmonės palauks rudens. Kita vertus, jeigu rudenį virusas ir sugrįš, galbūt nebus toks baisus, kad šalis vėl pasinertų į karantiną ir uždarytų sienas. Tad spalį ir laprikitį galima tikėtis, jog rinka sugrįš į įprastas vėžes“, – prognozavo S. Vagonis.

Ne visų galimybės pirkti vienodos

Komercinių bankų teigimu, gaunamų naujų paraiškų dėl būsto finansavimo per karantiną buvo sumažėjo per pusę, lyginant su laikotarpiu iki suvaržymų.

Tris mėnesius Lietuvoje įvestas karantinas atšauktas birželio nuo birželio 17 d.

M. Kulboko nuomone, žmonės, kuriuos karantinas paveikė mažiausiai, nekeitė sprendimų dėl būsto pirkimo. „Jeigu žmogui rikėjo būsto, ar kažkas pasikeitė? Galbūt kažkiek palaukė, kol padėtis paaiškės. Kai matome, kad Lietuva neblogai tvarkosi su virusu, žmonės nusiramina ir toliau įgyvendina savo ankstesnius planus“, – mano M. Kulbokas.

Vis dėlto, jo nuomone, ne visų gyvenotojų galimybės įsigyti pirmą būstą dabar vienodos. Kai kuriuose sektoriuose dirbantys žmonės šiuo metu to padaryti tiesiog nepajėgūs.

„Akivaizdu, kad aviacijos, viešbučių sektoriai nėra atsigavę. Žinome, kad lakūnai pakankamai gerai uždirbdavo, bet dabar jie neskraido ir ilgesnį laiką intensyviau neskraidys. Kai kurių sektorių žmonės neturi darbo dėl visuotinio karantino pasaulyje ir jie negali priimti sprendimo pirkti turtą. Bet vidaus rinkoje dirbančių žmonių padėtis geresnė – matome, kad lietuviški kurortai pilni. Stipriai atsigavusi logistika, kiti sektoriai“, – dėstė M. Kulbokas.

Eksperto nuomone, komerciniai bankai šiuo metu taip pat nėra įvedę specialių apribojimų skolinti, tačiau vertina pajamas.

„Kiek turėjau susitikimų su bankais, susidariau nuomonę, kad jie politikos nekeičia, bet vertina kreditą imančio žmogaus pajamas, galimybę jį grąžinti. Akivaizdu, kad užsienio kelionių sektoriuje dirbę žmonė šiandien pasiskolinti negali“, – sakė ekspertas.

Kol kas trumpiausia kirzė, bet gali kilti nauja

M. Kulbokas sutinka su kai kurių ekonomistų vertinimu, kad ši krizė buvo trumpiausia Lietuvos istorijoje, tačiau nėra tikras, ar ji nepasikartos.

„Pritarčiau, kad trumpiausia, tačiau nepamirškime, kad dar reikia saugoti save ir kitus dėl galimos antros viruso bangos. Kol šilta, visi geriau jaučiasi ir krizės įveikimo scenarijus atroso V raidės (staigus atsigavimas, – red.), bet labai atsargiai vertinu rudens periodą, kai atsiras galimybių telktis didesnėms žmonių grupėms, leis rinktis 1000 žmonių, tad antros bangos galimybės neturėtume atmesti“, – sakė jis.

M. Kulbokas atkreipė dėmesį, kad dauglis pasaulio šalių dar nesugeba susitvarkyti su virusu, greta Baltarusija, iš kur visada į Lietuvą atvykdavo daug svečių, neaišku, ar leisime jiems laisvai keliauti.

„Aš labai atsargiai vertinu, bet žmonės, kurie buvo pasirengę įsigyti būstą ir jiems jo reikėjo, ir jų ekonominė situacija net pagerėjusi (tokių segmentų tikrai yra), kodėl gi jiems nepirkti būsto? O gal viskas taip gerai susitvarkys, kad būstas pabrangs? Šiuo metu niekas neperka būsto nuomai. Be perkantys būstą sau, tikrai jį pirks“, – įsitikinęs ekspertas.

Auksiniai metai, kurie nepasikartos

Praėjusius metus NT rinkos ekspertai vertino kaip „auksinius“, kurie vargu ar pasikartos. Senų ir naujų būstų sandorių rinka buvo rekordinė, o naujų būstų – viena geriausių per pastaruosius metus.

Apie trečdalį butų 2019 m. parduota jų dar nepastačius, tai yra kai pirkėjai negalėjo jų fiziškai apžiūrėti.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2020 m. kovo mėn. pabaigoje Vilniuje buvo apie 1400 neparduotų butų pastatytuose namuose.

Praėjusių metų pabaigoje tokių butų sostinėje buvo apie 1200, o pardavimo sandorių numatyta sudaryti apie 4000.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png