Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šildymas / BNS Foto
Etaplius.ltŠaltinis: Kupiškio rajono savivaldybė
Sąskaitų dydis tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo šilumos kiekio šildymui, o jo dydis proporcingas vidaus patalpų ir išorės lauko temperatūrų skirtumui – tai yra kuo aukštesnė išorės temperatūra, tuo mažiau suvartojama šiluminės energijos reikiamai vidaus temperatūrai namuose palaikyti. Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Kupiškyje siekė +4,0 °C šilumos, kai pernai tuo pačiu metu buvo apie +2,1 °C. Taigi, kur kas šiltesnis šių metų lapkritis apie 7,2 proc. sumažino daugiabučių šildymui tiekiamos šilumos kiekius.
Sąskaitų dydžiui už būsto šildymą įtakos turėjo ir mažesnė šilumos kaina. Šį lapkritį AB PE“ šilumos kaina, palyginus su praėjusių metų lapkričiu, buvo 12 proc. mažesnė. Nors šįmet nebeliko nulinio PVM centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui, tačiau galutinė šilumos kaina gyventojams buvo vis tiek mažesnė. Šį lapkritį kupiškėnams šilumos kilovatvalandė kainavo 6,98 cento, įskaičiavus 9 proc. PVM, o 2023 metų lapkritį be pridėtinės vertės mokesčio ji siekė 7,27 cento.
Kiekvieną mėnesį nustatoma šilumos kaina visiems gyventojams yra vienoda, o sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui.
Renovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymui šį lapkritį vidutiniškai reikėjo 370 kWh (7,4 kWh vienam kv. m) šilumos. Tokio dydžio būsto šildymas vidutiniškai kainuoja 26 Eur (0,52 Eur už vieną kv. metrą). 2023 m. lapkritį buvo mokėta apie 28,50 Eur (0,57 Eur už vieną kv. metrą), šildymui buvo suvartota 395 kWh (7,9 kWh vienam kv. m) šilumos.
Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami didesni šilumos nuostoliai. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Nerenovuotuose daugiabučiuose namuose 50 kv. metrų buto šildymui lapkričio mėnesį vidutiniškai buvo suvartota 740 kWh (14,8 kWh vienam kv. metrui) šilumos. Gyventojai už tokio dydžio buto šildymą vidutiniškai mokės 51,50 Eur (1,03 Eur už vieną kv. metrą). Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 790 kWh (15,8 kWh/m2) šilumos, o vidutinės sąskaitos sudarė apie 57,50 Eur (1,15 Eur už vieną kv. metrą).
Statistika rodo, kad renovuotų namų gyventojai gauna apie 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą nei nerenovuoti. Gyventojai, siekdami sumažinti išlaidas už šildymą, turėtų pasirūpinti savo gyvenamojo būsto efektyvumu – pasidomėti šilumos punkto būkle, su kaimynais aptarti daugiabučio namo renovacijos galimybę, kuri duoda didžiausią potencialą taupyti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas.
Daugiabučių gyventojai , norėdami pagerinti šildymo kokybę ir sumažinti energijos suvartojimą, turėtų kuo greičiau priimti sprendimą dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymo, juolab, kad valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas gauti paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, geriau žinomam kaip „mažoji renovacija“
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
