Bus parengtos trys alternatyvos dėl Klaipėdos ir europinio geležinkelių tinklo sujungimo

Klaipėda

Traukinys. AB Lietuvos geležinkeliai nuotr.

ELTAŠaltinis: ELTA

306001

Europos Sąjungos (ES) Tarybai patvirtinus europinės geležinkelio vėžės plėtrą iki Klaipėdos, „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja „LTG Infra“ parengs optimaliausias šios vėžės trasos alternatyvas, galinčias geriausiai atitikti keleivių ir krovinių vežimo poreikius.

Apie tai penktadienį Klaipėdoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje informavo LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Renginio metu buvo pasirašytas memorandumas, kuriuo numatyta glaudžiau bendradarbiauti, priimant sprendimus dėl naujosios europinės vėžės geležinkelio linijos plėtros į Klaipėdą. Jį pasirašė Susisiekimo ministerijos, „LTG Infra“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių vadovai.

Pasak E. Lazausko, šiuo metu LTG planuoja atlikti Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros modeliavimo studiją. Jos pagrindu bus parengtos mažiausiai trys alternatyvos, kurios apims technologines ir technines vystymo galimybes, atitiktį norminiams teisės aktams. Pirminės galimos europinės vėžės į Klaipėdą alternatyvos – per Šiaulius, nuo Kauno per Tauragę ar Pagėgius arba nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.

„Europinė vėžė į Klaipėdą suteiks galimybes pagerinti transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione ir Rytų Europoje, sukurs patrauklią alternatyvą kelių transportui bei padės diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto veiklą ir atrasti naujų rinkų“, – išplatintame pranešime cituojamas E. Lazauskas.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Algio Latako, direkcija dės pastangas užtikrinti šio projekto gyvybingumą, integruojant jo sprendinius į uosto teritorijos plėtros planus, taip pat teiks krovinių srautų prognozes bei naudos pagrindimą.

Anot jo, Klaipėdos uostui itin svarbu, kad šis projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau, nes pradėjus veikti „Rail Baltica“ geležinkeliui krovinių srautai gali nusistovėti aplenkiant Lietuvos uostamiestį, o tai uosto konkurencingumui turėtų didelę įtaką.

„Europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdos uostą yra esminis žingsnis uosto integracijai į centrinės ir vakarų Europos transporto tinklą. Šis projektas ne tik pagerintų krovinių vežimo efektyvumą, bet ir sustiprintų mūsų konkurencingumą regione. Europinė vėžė itin svarbi diversifikuojant uosto veiklą ir atveriant naujas rinkas“, – pranešime pabrėžė A. Latakas.

Birželio 13 dieną ES Taryba patvirtino naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kurio pokyčiai turės įtakos esamo geležinkelio tinklo migracijai į europinę vėžę, šios vėžės tinklo vystymui ir plėtrai.

Lietuvos siūlymu, TEN-T reglamente numatyta sujungti Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą su Baltijos, Juodosios jūros ir Adrijos jūros koridoriais 1435 mm pločio geležinkelio europine vėže.

Europinės vėžės geležinkelio linija į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: pagreitintų susisiekimą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, padėtų greičiau diversifikuoti Klaipėdos uosto ir geležinkelių veiklą. Europinė vėžė į Klaipėdą taip pat svarbi kariniam mobilumui užtikrinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt