Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Praeitame „Mūsų laiko“ numeryje rašėme apie Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje vykusią mokinių biologijos tiriamųjų darbų konferenciją, skirtą gimnazijos šimtmečiui paminėti, kurioje susitiko geriausi esami ir buvę šios mokyklos biologai. Vienas jų – Povilas Daugėla, gydytojas burnos chirurgas, veido ir žandikaulių chirurgijos doktorantas, gimnazistams pristatęs savo profesinį kelią ir medicinos studijų galimybes.
Povilas gimė Jurbarke ir, kaip pats sako, yra tikras jurbarkietis. „Kai manęs klausia, iš kur aš, nesakau iš Vilniaus ar Kauno, sakau – iš Jurbarko. Nepamirškite ir jūs savo šaknų, Jurbarko miestas yra labai gražus“, – gimnazistams kalba Povilas, pasidžiaugdamas ne tik gimtuoju miestu, bet ir pačia gimnazija – čia jo pasiekti puikūs rezultatai suteikė galimybę rinktis tokią profesiją, kokios jis norėjo.
„Pirmas pokytis, kurį šiandien pamačiau, kita spalva nudažytos pirmo aukšto grindys“, – juokauja Povilas, pripažindamas, kad iš tiesų jį labiausiai nustebino dabartinių mokinių biologijos žinios ir mokymosi metodai. Pasak svečio, kokybiniai pokyčiai mokymo procese išties ryškūs. „Tie, kas sako, kad su švietimu Lietuvoje problemos, prastai dirbama, tai rekomenduočiau apsilankyti tokiose kaip ši konferencijose, pamatyti, ką veikia mokytojai ir mokiniai, o nebūti tik užsidarius ministerijose, tačiau iš arčiau pamatyti motyvuotų moksleivių ugdymo turinį. Mane džiugina, kad einama į priekį, Lietuvoje tiek daug motyvuoto jaunimo“, – sako Povilas, atviraudamas, jog svarbiausia gyvenime turėti gerus mokytojus. O šiuo klausimu jam tiek gimnazijoje, tiek universitete pasisekė – visur turėjo puikius mokytojus, dėstytojus.
Tarp matematikos ir medicinos
Gimnaziją P. Daugėla baigė 2005-aisiais, būdamas vienu geriausių tos laidos gimnazistų. Baigiant mokyklą jam buvo įteikta Simo Velonskio piniginė premija. Tokia premija, 500 dolerių, A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje teikiama kasmet dviem geriausiems gimnazistams, tęsiantiems mokslus aukštojoje mokykloje. Povilas egzaminus išlaikė puikiai, tik, kaip pats juokauja, matematika nepasisekė – iki šimtuko truko dviejų balų. Tuomet kilo dvejopos mintys, kurį kelią rinktis – studijuoti Kauno medicinos universitete (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) arba stoti į Vilniaus universitetą mokytis matematikos. „Matyt, norėjau įrodyti, kad dar galiu pridėti tuos trūkstamus procentus, negautus iš matematikos egzamino“, – juokauja svečias, prisimindamas, kad ir odontologo specialybė, apie kurią tada mąstė, daugeliui atrodė be platesnių galimybių ir perspektyvų, siaura sritis. „Kaip dabar atsimenu, galutinį sprendimą priėmiau paskutinę dieną, veždamas prašymą studijuoti. Maždaug ties Seredžiumi apsisprendžiau mokytis medicinos, konkrečiau, odontologijos specialybės“, – prisimena Povilas, dabar nėmaž nesigailintis, kad pasirinko šią specialybę, nors pastangų jos siekiant reikėjo dėti kur kas daugiau nei tada numanė.
Medikai nestudentauja
Daugelis abiturientų, stodami į aukštąsias mokyklas, džiaugiasi atsikratę kasdienės mokytojų, tėvų priežiūros ir viliasi pasidžiaugti laisvesniu gyvenimu didmiesčiuose. „Tie, kas renkasi mediciną, tokių vilčių geriau tegul nepuoselėja, – pataria Povilas. – Kol mano draugai studijų pirmais mėnesiais pratinosi prie naujos aplinkos, darė „cementovkes“, rinkosi reikiamą literatūrą, mes kas mėnesį laikėme egzaminus. Studentauti medicinos universitetas nėra tinkamas, į tai atkreipkite dėmesį, kai rinksitės, kur norite stoti mokytis“, – gimnazistams pataria svečias.
Pasak dabar jau gydytojo doktoranto, mažiau „sauso“ mokymosi lieka tik nuo trečio kurso, kuomet prasideda specialybės dalykai. Praktiką jis pradėjo nuo darbo su žandikaulių modeliais bei manekenais. Tada teko galvoti, kurią studijų kryptį toliau rinktis. Odontologijos magistro mokslai trunka 5 metus, o juos baigęs asmuo gali dirbti tik bendrosios praktikos odontologu – tuo, kuris taiso dantis ir deda plombas. Kitoms svaresnėms specialybėms reikalinga odontologijos rezidentūra. Tai gali būti burnos chirurgija, ortodontija, vaikų odontologija, ortopedinė odontologija ir kt. Norint studijuoti rezidentūrą, reikia įveikti atranką. Jei odontologiją baigia nuo 100 iki 150 magistrų, tai į tolesnius specialybės dalykus priima 1-2. Lemia pažymių vidurkis universitete ir mokslinė veikla.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 25 dienos numeryje.