Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Briuselis ragina iki 2025 m. suformuoti ES greitojo reagavimo pajėgas, kuriose tarnautų 5 tūkst. karių, blokui siekiant padidinti savo gynybos pajėgumus, rodo naujienų agentūros AFP gautas dokumentas.
Tokį siūlymą, pateikiamą grėsmių ES apžvalgoje „Strateginis kompasas“ (Strategic Compass), ateinantį pirmadienį 27 valstybių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrams pristatys Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
Chaotiškas Vakarų pasitraukimas iš Afganistano, taip pat naujas JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos aljansas, dėl kurio Prancūzija prarado svarbų sandorį dėl povandeninių laivų, paskatino raginimus Europos Sąjungai veikti savarankiškiau.
Paryžius vadovauja siekiui užtikrinti didesnį bloko „strateginį savarankiškumą“. Tačiau šiai iniciatyvai priešinasi Bendrijos rytinės narės, būgštaujančios, kad toks scenarijus pakenktų ryšiams su sąjungininku Vašingtonu, kurį šios šalys laiko pagrindine apsauga nuo Rusijos.
„Turime turėti galimybę reaguoti į neišvengiamas grėsmes arba greitai reaguoti į krizinę situaciją – pavyzdžiui, surengti gelbėjimo ir evakuacijos misiją ar stabilizavimo operaciją priešiškoje aplinkoje“, – rašoma dokumento projekte.
„Šiuo tikslu formuosime ES Greitojo reagavimo pajėgumus, leisiančius mums greitai dislokuoti iki 5 tūkst. karių turinčias modulines pajėgas, kurias sudarytų sausumos, oro ir jūrų komponentai“, – priduriama tekste.
Formuoti tokius dalinius J. Borrellis pirmą kartą pasiūlė kovą. Tačiau kai kurios ES sostinės šį užmojį vertina skeptiškai, nes išteklių stokojančioms nacionalinėms kariuomenėms galėtų tekti dar didesnis krūvis.
Dokumento projekte raginama, kad naujos pajėgos veiktų pagal panašią, mažesnio masto sistemą, pradėtą kurti daugiau nei prieš dešimtmetį, bet dėl politinės valios stygiaus taip įgyvendintą.
Remiantis dokumentu, pajėgos turėtų pradėti ruošti karius 2023 metais, o iki 2025-ųjų – tapti „visiškai pasirengusios veikti“.
ES lyderius ketina aptarti šiuos siūlymus vėliau šiemet. Ateinančių metų kovą blokas turėtų apsispręsti dėl šio plano galutinės versijos.
Į plataus užmojo dokumento projektą taip pat įtraukti planai stiprinti bloko įtaką pasaulyje – pavyzdžiui, dislokuojant gausesnes jūrų pajėgas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
BNS