PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Laisvalaikis2018 m. Gegužės 28 d. 14:34

„Brežnevo viloje“ Palangoje apsistoja ieškantys ramybės

Palanga

Gintaro Kandroto nuotraukos

Gintaras KandrotasŠaltinis: Etaplius.lt


39193

Sovietiniais laikais ši vieta Palangoje buvo slepiama po devyniais užraktais ir kruopščiai saugoma KGB darbuotojų. Šiandien čia gali apsilankyti ir apsistoti bet kuris iš mūsų. Tiesa, vasarą, kai pats poilsiautojų sezonas, kainos čia kandžiojasi. Tačiau ne sezono metu tai visai prieinama, labai įdomi ir savų privalumų turinti vieta, kurioje bent kartą viešint pajūryje verta apsistoti.


Foto galerija:

0001-0241.jpg
0002-0558.jpg
0003-0912.jpg
0004-0716.jpg
0005-1139.jpg
0006-4444.jpg
0007-4459.jpg
0008-4538.jpg
0009-4720.jpg
0010-4908.jpg
0011-4913.jpg
0012-1745.jpg
0013-1647.jpg
0014-2004.jpg
0015-1556.jpg
0016-3401.jpg
0017-3403.jpg
0018-3404.jpg
0019-3405.jpg
0020-3409.jpg
3358m.jpg
3364m.jpg
3373m.jpg
3375m.jpg
3377m.jpg
3383m.jpg
3384m.jpg
3387m.jpg
3388m.jpg
3397m.jpg

Dabar tai – arčiausiai jūros esantis viešbutis „Auska“. Sovietmečiu šis kompleksas buvo pašnibždomis vadinamas „Brežnevo vila“. Kodėl – taip ir neaišku: pats komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Iljičius Brežnevas čia niekuomet nesilankė. Užtat garsus sovietų veikėjas Jegoras Ligačiovas lankėsi ir ilsėjosi. Kaip ir kitas TSKP CK sekretorius Grigorijus Romanovas. Bent jau taip tvirtino viešbutį aprodęs jos darbuotojas. Įdomus faktas: G. Romanovas po TKSP CK generalinio sekretoriaus K. Černenkos mirties buvo laikomas realiausiu M. Gorbačiovo konkurentu į generalinio sekretoriaus postą. Tačiau „kietosios linijos“ šalininkas G. Romanovas poilsiavo Palangoje, būtent šioje viloje, kai pasimirė K. Černenka, ir nespėjo grįžti į skubiai sušauktą plenumą, kuris ir nusprendė, kad postas atiteks „reformatoriui“ M. Gorbačiovui. Pastarasis esą ir pasirūpino, kad konkurentas nespėtų laiku grįžti...

Vila pagal architekto Juozo Šipalio projektą buvo statoma 1973–1979 metais 22 hektarų pušyne, vos už kelių dešimčių metrų nuo jūros. Pasakojama, kad ji išties turėjo tapti L. Brežnevo poilsio vieta. Pasidairius šio sovietinio modernizmo stiliaus pastato viduje tuo net neabejoji: aukštos lubos, kone trijų metrų aukščio ąžuolinės durys, didžiulės bendros erdvės ir laiptinės – matyti, kad statyta tikrai su užmoju ir orientuotasi į retam tais laikais prieinamą prabangą. Ko verta vien vidaus apdaila iš marmuro, granito ir ąžuolo ar unikalūs masyvūs šviestuvai! Sienas puošė garsių dailininkų paveikslai. Visgi Sovietų Sąjungoje, kur teoriškai visi buvo lygūs, kai kas buvo gerokai lygesni už kitus...

Anuomet viloje buvo įrengti vos aštuoni numeriai. Prie kiekvieno būta masažo kambario, įrengta pirtis su baseinu, kino salė. Kiekviename numeryje – unikalus židinys su bareljefais. Tiesa, šie buvo užmūryti: priduodant pastatytą vilą saugumiečiai nusprendė, kad židinių kaminai – per platūs ir nesaugūs, maža kas ten ką pro juos įmesti gali....

Vilos įžymybė – Lietuvos kontūrus atkartojantis didžiulis baseinas, pripildytas iki 30 laipsnių pašildyto jūros vandens, kuris čia atiteka specialiai į jūrą daugiau kaip kilometrą nutiestu vamzdžiu (manyta, kad iš toli pumpuojamas vanduo yra švaresnis). Plaukiojant šiame erdviame baseine pro panoraminius langus matosi kopos ir jūra.

Kai į vilą atvykdavo koks nors svarbus tūzas iš Maskvos (vietiniai Lietuvos komunistų partijos vadai čia apsilankydavo nebent maskviečiams pakvietus), buvo sustiprinama ir taip griežta apsauga. Saugumo darbuotojai užimdavo vietas netgi specialiuose bokšteliuose šalia vilos – jie kaip praeities reliktas palikti iki šių dienų. Pajūryje patruliuodavo kariškiai, atklydusius smalsuolius be ceremonijų viję ten, iš kur atėję. Sovietinių vadų ramybės neturėjo drumsti niekas. Beje, visi vilos darbuotojai buvo griežtai tikrinami, jiems reikėjo pildyti ilgas anketas.

Iki šių dienų išlikusi ir griozdiška metalinė tvora, kuria buvo aptverta visa 22 ha teritorija. Šiandien dėl šios miške esančios tvoros ietis laužo dvi valdiškos institucijos: Aplinkos ministerija, siekianti, kad tvoros neliktų, ir Valstybės turto fondas, kuriam ir priklauso privačiam operatoriui išnuomota vila.

Pasikeitus laikams, „Auska“ kurį laiką buvo mūsų šalies vadovų poilsiavietė. Čia ypač mėgdavo ilsėtis Prezidentas Algirdas Brazauskas, poilsiavo ir prezidentai Valdas Adamkus, Rolandas Paksas. Tik Dalia Grybauskaitė, sako, čia nėra lankiusis.

Šiandien viešbutyje yra 28 numeriai, iš jų du – prezidentiniai, kurių kiekvieno plotas – apie 150 kv. metrų. Prieš keletą metų jis rekonstruotas kiek galima išsaugant autentiką – baldus, židinius, duris ir kita. Prezidentiniuose numeriuose išlikę netgi tų laikų specialūs stovai vyriškiems kostiumams, kokių niekur kitur matyti neteko.

Viešbučio darbuotojai sako, kad šiais laikais viloje apsistoja tie, kas vertina privatumą, ramybę, kurie nori pailsėti Palangoje, tačiau tuo pačiu nemėgsta triukšmo. Tiems ši vieta – ideali.