Bręsta valstybinės loterijos idėja: M. Majauskas prasmę mato, verslas tokios idėjos purtosi

Gruodį Seimas turėtų apsispręsti dėl didesnių mokesčių loterijų ir lošimų organizatoriams, kas kelia nemažą susirūpinimą loterijas organizuojančioms bendrovėms, esą mokesčiai išaugtų per daug. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo, kad, jei loterijos didesnių mokesčių nepakels, reikėtų svarstyti Lietuvoje įvesti valstybinį loterijų monopolį. Verslui nuo tokios idėjos tiesiog svyra rankos.

M. Majauskas sako, kad valstybinio loterijų monopolio modelis yra įprastas visoje Europos Sąjungoje (ES) – loteriją valdo šalies valdžia, o gautos pajamos skiriamos labdarai, paramai ar priklausomybių prevencijai.

„Valstybinės nacionalinės loterijos yra dominuojama forma nuo XVI a. iki šių dienų. Visose ES šalyse yra valstybės monopolis arba valstybės reguliuojamas monopolis. Taip yra todėl, kad tai yra natūrali monopolija, nes vienas didelis aukso puodas žmones motyvuoja žaisti labiau. Ten, kur valstybės reguliuojamas monopolis, kaip, pavyzdžiui Portugalijoje, loterijas organizuoja labdaros paramos organizacija Šventieji Lisabonos gailestingumo namai. Visos pajamos ir pelnas – labdarai“, – Eltai pasakojo M. Majauskas.

Jis pastebi – visoje ES tik Lietuvoje ir Čekijoje loterijas organizuoja privatus verslas, o ne valstybė. Visgi Lietuvoje organizatoriai sumoka 13 proc. nuo nominalios išplatintų bilietų vertės, čekų loterijų bendrovių mokesčiai siekia 35 proc. Pusę pelno jos įpareigotos skirti labdarai, ko, nurodo M. Majauskas, privatūs akcininkai Lietuvoje daryti neprivalo.

Politikas pateikia ir Estijos pavyzdį, kurioje loteriją valdo valstybė, tačiau mokestinis tarifas siekia 18 proc. Tokį taikyti ir Lietuvoje siūlo BFK. Vokietijoje valstybinė loterija biudžetą papildo 20 proc., Jungtinėje Karalystėje – 37 proc. parduotų bilietų vertės, dėsto jis.

„Loterijos veikia pelningai ir nesiskundžia“, – kitų Europos valstybių praktiką apibendrina M. Majauskas, taip pat patikinęs, kad didesni mokesčiai loterijų ir lošimų organizatoriams reiškia ir didesnę verslo atsakomybę – kur veikla loterijų organizatoriams kainuoja brangiau, daugiau lėšų skiriama priklausomybių prevencijai, pagalbai probleminiams lošėjams ir kitam neigiamam šio verslo poveikiui visuomenei kompensuoti.

Anot jo, pavyzdžiai iš ES tik atskleidžia, kad ir Lietuvoje loterijos gali mokėti didesnius mokesčius bei labiau prisidėti prie lošimų prevencijos. Jei mokestinė našta verslui bus per sunki, M. Majauskas neabejoja, kad loterijų verslo pertvarka į valstybinį monopolį turi būti viena svarstytinų alternatyvų.

„Loterijų organizatoriai teigia, kad didesnis mokestis jiems gali būti nepakeliamas. Jei gąsdina, kad nėra galimybės mokėti tokio mokesčio, natūralus klausimas, kaip tokį mokestį gali mokėti valstybiniai monopoliai, ir natūralu, kad tuomet diskusija tampa šiek tiek platesnė“, – sako parlamentaras.

„Aš manau, kad galime susitarti dėl didesnio mokesčio ir mano turimi loterijų organizatorių pelno duomenys rodo, kad jie tikrai galėtų susimokėti siūlomą mokestį“, – tikisi M. Majauskas. Jo skaičiavimais, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius visų loterijų organizatorių pajamos siekė 40 mln. eurų.

LLA: idėja keista

Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentas Andrius Karaliūnas idėją nacionalizuoti Lietuvos loterijas vadina keista. Anot jo, tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse vyksta kaip tik atvirkštiniai procesai: iki tol valstybės valdytos sritys perduodamos į privataus verslo rankas.

„Visame pasaulyje ir Europoje kaip tik yra valstybės valdomų sričių privatizavimas: telekomas, energetika, visos kitos paslaugos, o čia siūloma kaip tik valstybei perimti loteriją“, – Eltai sakė A. Karaliūnas.

A. Karaliūno nuomone, jei kitose šalyse istoriškai susiklostė, kad loterijos priklauso valstybei, dar nereiškia, kad toks modelis yra sektinas, ir, pasak pašnekovo, ilgainiui tos valstybės pačios gali pasukti loterijų privatizavimo keliu. Jis pasakoja, kad pastaruoju metu tik Rusijoje buvo siekiama loterijų verslą iš privačių rankų perduoti valstybės kontrolei. A. Karaliūno žiniomis, to Rusijos valdžiai padaryti nepavyko.

„Visą laiką bandoma žvalgytis į kitas šalis, kur tos loterijos skaičiuoja šimtą, du šimtus metų, o gal ir dar senesnių yra. Turbūt kaip karaliui priklausė tos loterijos, turbūt taip valstybė ir pasiliko. Dabar net ir Prancūzijoje ir kitose valstybėse privatizuojami tie verslai. Pradžioje iš dalies, dalis valdymo perduodama, bet tai įvedama. Procesas visame pasaulyje vyksta ne į tą pusę“, – pabrėžia jis.

„Lietuvoje nuo nepriklausomybės laikų iki kokių 1996–1997 metų buvo valstybinė įmonė „Lietuvos loto“. Ji bankrutavo, nes valstybė nėra geras šeimininkas verslo“, – valstybinės loterijos neveiksmingumu įsitikinęs A. Karaliūnas.

LLA prezidento nuomone, jei būtų ryžtasi nacionalizuoti loterijas, tai galėtų būti nemenkas įspėjimas ir kitiems verslams, esą jų ilgainiui gali laukti panašus likimas.

„Tiesiog nusvyra rankos. Nežinau, koks tai signalas yra kitiems verslams. Šiandien nacionalizuoja loterijas, nežinau, ką nacionalizuos rytoj“, – apgailestauja A. Karaliūnas.

Mokesčiai loterijų ir lošimų organizatoriams augs

A, Karaliūnas jau anksčiau pareiškė nerimą dėl BFK inicijuojamų aukštesnių loterijų apmokestinimo tarifų. Parlamentas šioje Seimo sesijoje jau priėmė vieną Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimą: kitais metais loterijų organizatoriai į valstybės biudžetą turės mokėti jau ne 5, o 13 proc.

8 proc. nuo išplatintų bilietų vertės verslas nebeskirs paramai, daugiausia – Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Sportą planuojama finansuoti iš valstybės biudžeto lėšų.

Taip pat kitą savaitę Seimas turėtų svarstyti dėl dar didesnio loterijų apmokestinimo – loterijų organizatoriams BFK siūlo taikyti 18 proc. mokestinį tarifą.

Didelį lošimų ir loterijų verslo nepasitenkinimą sukėlė lapkričio 19 d. BFK posėdis, kuriame buvo pritarta M. Majausko siūlymui šį tarifą dar padidinti iki tol patvirtinto nuo 15 proc. tarifo.

Pasak A. Karaliūno, įvedus tokį tarifą loterijoms, jų organizatoriams mokesčiai didės apie 40 proc., jį vadina neproporcingu, kadangi jau dabar loterijos apmokestinamos dvigubai labiau ir, patvirtinus dar didesnį tarifą, loterijos mokėtų triskart didesnius mokesčius už azartinius lošimus.

Tuo metu mokesčio tarifą lošimų antžeminiuose punktuose ir nuotolinių lošimų organizatoriams siūloma didinti iki 20 proc. nuo jų bendrųjų lošimo pajamų. Anksčiau siūlyta lošimų antžeminiuose punktuose pastatytų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumą apmokestinti 18 proc. tarifu.

Nuotolinių lošimų organizatorių pajamos dabar apmokestinamos 13 proc. tarifu. BFK siūlo tarifą suvienodinti.

Padidinus apmokestinimą loterijų ir azartinių lošimų organizatoriams, BFK skaičiavimais, valstybės biudžeto pajamos didėtų apie 13 mln. eurų.

ELTA