Bręsta mokytojų dalykininkų krizė

Šiauliai

Statistika. 2016 m. Šiaulių mieste ir rajone daugiausia buvo ieškoma pradinio ugdymo (25), taip pat anglų kalbos (16) ir muzikos (15) mokytojų. 2017 m. situacija iš esmės nepasikeitė: daugiausia ieškota pradinio ugdymo (22), muzikos (22) ir anglų kalbos (13) mokytojų. sobima nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

31795

Darbą dviejose mokyklose bei nuolatinį skubėjimą geografijos mokytoja Renata iškeitė į stabilią ir ramią veiklą. „Taip apsimokėjo ir finansiškai, ir visaip kitaip“, – sako ji. Mokytojos netekęs mokyklos vadovas teigia, jog pamainą rasti nebuvo lengva. Nišines sritis – geografiją, chemiją, biologiją, fiziką – pasirinkusių pedagogų Šiaulių r. trūksta, o ateityje trūks dar labiau. Mieste ši problema juntama mažiau, bet perspektyvos nekokios: ŠMM duomenimis, vidutinis mokytojų amžius 2016 m. buvo 50 m. ir vyresni, o švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programos domina vis mažiau studentų.

Problema tik gilės

„Iš tikrųjų labai sunku dirbti keliose mokyklose. Kartais reikėdavo per pusvalandį nuvažiuoti iš vienos darbo vietos į kitą ir dar persiorientuoti pagal mokyklą“, – prisimena Renata. Blaškytis tarp dviejų darboviečių dabar jau buvusiai geografijos mokytojai teko dėl mažo krūvio. „Būtent todėl žmonės nebesirenka tokių specialybių kaip geografo, chemiko. Žino, kad bus mažai pamokų, kad bus sunku pragyventi. Tai – didelė problema. Šiauliuose vidutinis mokytojų amžius yra arti 50 metų. Kas juos pakeis, neįsivaizduoju“, – sako Renata.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir buvęs mokytojos darbdavys. „Mokytojai sensta, o jaunimas nelabai renkasi šią profesiją. Ypač trūksta chemijos, biologijos, geografijos, fizikos mokytojų“, – sako vienos Šiaulių rajono mokyklų direktorius.

Anot jo, Šiaulių mieste minėtų pedagogų trūkumas jaučiamas mažiau, tačiau atokesniuose rajonuose šis klausimas itin opus. „Tos mokyklos negali pasiūlyti mokytojams normalaus krūvio, o važiuoti dėl 6 pamokų per savaitę, už kurias gausi ne visus 200 Eur, neapsimoka. Kiek pakalbu su kolegomis iš rajonų – Kelmės, Joniškio – problema ta pati. Ir ji tik gilės“, – sako direktorius.

Kai chemikas dėsto biologiją

Dar vienos Šiaulių rajono mokyklos vadovas teigia, kad problema sumažėtų, jeigu būtų ruošiama daugiau pedagogų, turinčių kelias specializacijas. „Tuomet vienas mokytojas galėtų vesti, tarkime, ir biologijos, ir chemijos pamokas. 5–8 klasėms jo žinių tikrai pakaktų, gal tik gimnazistams reikėtų į vieną dalyką įsigilinusio specialisto“, – teigia jis ir priduria, kad tokia praktika jau seniai taikoma užsienio šalyse.

Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė sako, kad į užsienio šalis žvalgytis nebūtina.

„Jeigu skelbiame konkursą ir niekas neateina dirbti, mes leidžiame, pavyzdžiui, chemikui dėstyti biologijos kursą – jam dėl to problemų nekyla. Su chemiku sudarome terminuotą darbo sutartį su įsipareigojimu, kad jis mokysis, arba, pasibaigus metams, skelbiame naują konkursą. Iš tikrųjų tos dvigubos specialybės būtų labai gerai“, – pasakoja ji.

Anot vedėjos, Šiaulių rajone sudėtingiausia rasti chemijos, taip pat biologijos mokytojų. Trūksta ir anglų kalbos mokytojų.

Pedagogams – etatinis apmokėjimas

Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė sako žinanti ne vieną mokytoją, kuris dirba keliose mokyklose: „Jie net ne per dvi, o per keturias mokyklas laksto! Patiria baisią įtampą, dar ir savo automobiliu dažniausiai važiuoja, už kurą niekas neapmoka – finansiniai nuostoliai. Bet iki šiol nei savivaldybėms, nei ŠMM (Švietimo ir mokslo ministerija, – aut. past.) mes niekaip nesugebėjome įrodyti, kad tai yra baisus krūvis.“

jasmontiene.jpg

R. Jasmontienė palaiko idėją dėl dvigubas specialybes turinčių pedagogų. „Ne vienus metus vyko valstybės remiamas projektas, kurio metu pedagogai šalia savo specialybės galėjo įgyti gretutinę. Daugelis mokytojų tuo pasinaudojo – gaila, kad projektas baigėsi. Bet yra ir kita išeitis. Mokytojai jau seniai siekė, kad būtų įvestas etatinis apmokėjimas, Vyriausybė lyg ir pasirašė, kad nuo ateinančio rugsėjo taip ir bus. Mokytojo darbo amplitudė labai išsiplėtusi, jis dirba daugybę kitų, tiek su edukologija, tiek su socialiniais dalykais susijusių darbų. Dar turi su tėvais bendradarbiauti, atlikti darbus mokyklos bendram labui. Etatinio apmokėjimo įvedimas dalinai spręstų problemą: mokytojas, net ir turėdamas kelias pamokas, galėtų tikėtis padoraus atlyginimo. Jam prisidėtų pasirengimo valandos, plius būtų paskaičiuoti visi mano jau minėti darbai. Nebereikėtų lakstyti po kelias mokyklas“, – sako pirmininkė.

R. Jasmontienė pažymi, kad tai – tik viena iš pedagogo darbą nuodijančių problemų. „Emigracija baisi, mokyklos užsidaro, jaunimas, baigęs edukologijos mokslus, nebenori eiti dirbti į mokyklas, nes nenormalios darbo sąlygos, nenormali alga. Apie tai mes kalbėjome jau labai seniai, bet politikai pamatė tik dabar. Prasidėjo mokytojo, kaip profesijos, prestižo kėlimas, pagaliau pavyko su Vyriausybe pasirašyti šakines sutartis. Bet sakyčiau, kad valdžios žingsniai per maži ir kol kas per silpni“, – įsitikinusi pirmininkė.

ŠU: vienas mokytojas – trys specialybės

Prieš dvejus metus Šiaulių universitete (ŠU) atsirado nauja specialybė – integruotų gamtos mokslų pedagogika, sujungianti chemijos, biologijos ir fizikos dalykus. Integruotųjų dalykų pedagogikos studijas siūlo ir kiti universitetai, bet ŠU Lietuvoje buvo pirmasis.

ŠU studijų prorektorius Remigijus Bubnys džiaugiasi, kad pradėta kalbėti apie pedagogų, turinčių ne vieną, o kelias specialybes, poreikį. „Man džiugu, kad mokyklų direktoriai sako, jog reikia tokių specialistų. Tai rodo, kad integruotų gamtos mokslų pedagogika ateityje gali tapti labai perspektyvi“, – sako jis.

Tiesa, R. Bubnys pastebi, kad ši specialybė kol kas studentus ne itin domina. „Užpernai, nors ir buvo skirta vietų, visų neužpildėme – turėjome 15 studentų. Sunkiai renkasi, nes turi mėgti ir chemiją, ir biologiją, ir fiziką. O dažnai, jeigu kuris nors dalykas sekasi, pasirenkamos ne pedagoginės studijos, ne mokytojo profesija, o, pavyzdžiui, biochemija. Šiais metais integruotų gamtos mokslų pedagogiką pasirinkusių studentų apskritai neturime, nes nebuvo skirta kvotų, t. y. finansuojamų valstybės vietų. Jas skirsto ŠMM“, – sako studijų prorektorius.

LEU: finansavimas mokytojams rengti nuosekliai mažinamas

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) atstovai teigia, kad praėjusiais metais nebuvo skirtas valstybės finansavimas dalykų mokytojams rengti, o mokamos chemijos, biologijos, fizikos, geografijos pedagogikos bakalauro studijos nebuvo populiarios.

Jie taip pat pastebi, kad finansavimas mokytojams rengti yra nuosekliai mažinamas nuo 2010 m. Pavyzdžiui, 2014 m.
finansavimas sumažėjo 23 proc., 2015 m. – 15 proc., o 2016 m. – 41 proc. Taigi nuo 2010 iki 2016 m. jis sumažėjo net 75 proc. 2017 m. dalykų mokytojams rengti lygiagrečiuoju būdu visai neskirtas valstybės finansavimas. Tai reiškia, kad apie 70 proc. LEU programų negavo valstybės finansavimo.

Tokie sprendimai nulėmė studentų skaičių mažėjimą. Jį LEU atstovai taip pat sieja su demografinėmis problemomis, menku mokytojo profesijos prestižu.

Šiaulių teritorinės darbo biržos (ŠTDB) duomenimis, 2016 m. Šiaulių mieste ir rajone daugiausia buvo ieškoma pradinio ugdymo (25), taip pat anglų kalbos (16) ir muzikos (15) mokytojų. 2017 m. situacija iš esmės nepasikeitė: daugiausia ieškota pradinio ugdymo (22), muzikos (22) ir anglų kalbos (13) mokytojų. Pasiūlos, remiantis ŠTDB statistika, užteko – kai kuriais atvejais ji netgi viršijo poreikį.

2016 m. mieste ir rajone ieškota 1 fizikos, 3 chemijos ir 3 geografijos mokytojų. Užsiregistravusiųjų ŠTDB ir turinčiųjų tinkamą kvalifikaciją dėstyti fizikos bei chemijos dalykus nebuvo. 2017 m. ieškota 1 geografijos, 2 fizikos, 2 chemijos ir 6 biologijos mokytojų. Užsiregistravusiųjų ŠTDB ir turinčiųjų tinkamą kvalifikaciją dėstyti šiuos dalykus nebuvo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt