Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kvapioji žvakė. Freepik.com nuotr.
EtapliusŠaltinis: Etaplius.lt
Tyrimas atskleidė, kad degančios žvakės daro didelę įtaką patalpų oro kokybei – tai gali būti kenksmingiau nei pasyvus rūkymas, skelbia dailymail.co.uk. Taip yra todėl, kad degdamos žvakės išskiria sudėtingą cheminių medžiagų ir kietųjų dalelių mišinį, įskaitant toksiškas dujas, tokias kaip anglies monoksidas, sieros dioksidas ir azoto oksidai.
Tokie produktai kaip kvapiosios žvakės ir smilkalų lazdelės taip pat gali gaminti lakiuosius organinius junginius. Kartu įkvėpus šių medžiagų, gali imti kamuoti kosulys, čiaudulys ir akių sudirgimas bei pablogėti astmos simptomai. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ši patalpų tarša taip pat gali padidinti širdies ligų, plaučių vėžio ir lėtinio bronchito riziką, skelbiama žurnale „The Conversation“ paskelbtoje mokslinėje publikacijoje.
Degant kvapiosioms žvakėms, smulkiųjų dalelių koncentracija, kuri įkvėpus gali sukelti plaučių pažeidimą, iki 15 kartų viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas ribas. Žurnale „Indoor Environments“ paskelbtame tyrime buvo išmatuota oro kokybė 14 namų Golvėjuje, Airijoje, 24 valandas prieš ir 24 valandas po kvepiančių žvakių deginimo. Kiekviename name tyrėjai išmatavo penkių teršalų, įskaitant CO2 ir mažesnių nei 2,5 mikrometro dalelių, žinomų kaip PM2,5, koncentracijas, taip pat temperatūrą ir drėgmę patalpose. PM2,5 yra žmogaus akiai nematomos ore sklandančios suodžių dalelės, kurios gali patekti į kraują ir prasiskverbti giliai į plaučius. Juos išmesta transporto priemonių varikliai, taip pat jos išsiskiria deginant kietąjį kurą ir rūkant cigaretes.
Kiekviename kambaryje mokslininkai pastatė taršos matavimo prietaisus metro atstumu nuo grindų ir taršos šaltinių bei vėdinimo kanalų (pvz., langų ir orlaidžių). Rezultatai atskleidė, kad tokia veikla kaip žvakių deginimas, rūkymas ir ventiliacijos angų blokavimas gali ženkliai pakenkti patalpų oro kokybei, nes didėja PM2,5 ir CO2 lygis. Manoma, kad PM2,5 dalelės sukelia plaučių uždegimą, kuris gali suaktyvinti miegančias, kenksmingas ląsteles ir sukelti vėžį sukeliančias genetines mutacijas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2013 m. pažymėjo, kad kietosios dalelės PM2,5 yra pirmos grupės kancerogenas, nes yra įrodymų, siejančių šį teršalą su plaučių vėžiu.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad sudeginus vienodą svorį cigarečių ir smilkalų, pastarieji išskiria maždaug keturis kartus daugiau kietųjų dalelių nei cigaretės. Namų ūkiuose, kuriuose nerūkoma, žvakė gali būti pagrindinis taršos šaltinis. Deginant kvapiąsias žvakes mažuose vonios kambariuose ar miegamuosiuose, gyventojai susiduria su didesne teršalų koncentracija, nustatyta tyrime.
Prastai vėdinamose patalpose tyrėjai nustatė, kad teršalų, tokių kaip formaldehidas – bespalvė stipriai kvepianti cheminė medžiaga, koncentracija tampa pakankamai didelė, kad sudirgintų viršutinius kvėpavimo takus.
Tačiau beveik neįmanoma tiksliai žinoti, kiek ir kokių cheminių medžiagų išleidžiate į savo namus, kai deginate kvapnią žvakę, nes ant pakuotės gali būti tik 10 procentų jos sudedamųjų dalių. Taip yra todėl, kad kvapiųjų žvakių gamintojai JAV ir ES neprivalo atskleisti visų jų gaminiuose naudojamų medžiagų.
Pasak Amerikos plaučių asociacijos, net kai kurie organiniai junginiai, kuriuos išskiria namų kvapų produktai, pavyzdžiui, benzenas, ftalatai ir formaldehidas, gali sukelti vėžį. Remiantis 2020 m. žurnale „Nature“ paskelbtu tyrimu, trumpuoju laikotarpiu įrodyta, kad šių teršalų poveikis sumažina kognityvinę funkciją.
Mokslininkai taip pat perspėja, kad žvakės, pagamintos iš natūralių ingredientų, gali neapsaugoti nuo žalingo poveikio. Kai kurios jų išskiriamos cheminės medžiagos gali reaguoti su ozonu kambario ore, sudarydamos potencialiai toksiškus šalutinius degimo produktus.