Biurokratų kelyje „durniaus vietoje“ paliktas miestas priverstas žaisti aplinkkelių žaidimą

IMG_3314
Utena
Visvaldas KULAKAUSKAS Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  udiena.lt

J. Basanavičiaus gatvėje prie Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus prieš kurį laiką atsirado greičio matuoklis. Tačiau šis prietaisas ne tik fiksuoja viršijusias greitį transporto priemones, bet ir tikrina, ar jų valdytojai turi teisę naudotis magistraliniu keliu. Į redakciją kreipėsi ne vienas pasipiktinęs ūkininkas, kuriam teko susimokėti apvalią baudą, nes važiavo mokamu keliu nesumokėjęs mokesčio. „Utenos diena“ pabandė išsiaiškinti, kodėl taip nutiko ne tik ūkininkams, bet ir, pvz., komunalininkams.

„Durniaus vietoje“ paliktas miestas

Ūkininkas Artūras Mrazauskas sakė gyvenąs Utenos ir Rokiškio rajonų sandūroje, tad ūkio reikalais jam tenka važiuoti tiek į vieną, tiek į kitą miestą. Tiesa, į Uteną, kaip į didesnį miestą, vyksta dažniau. Ūkinin-kas vairuoja „Toyota Hilux“ pikapą. Nors jo svoris ir neviršija 3,5 tonos, ši transporto priemonė yra priski-riama N1 kategorijai, todėl ją užfiksavo radaras. „Taip važinėju jau nuo 2014 metų ir niekada neįsivaizda-vau, kad Utena yra kažkuo išskirtinis miestas, – kalbėjo A. Mrazauskas. – Sunkvežimiams uždrausta va-žiuoti J. Basanavičiaus gatve – jie juda aplinkkeliu.

Jis nemokamas, o J. Basanavičiaus gatvė – mokama. Absurdo viršūnė! Neturiu ką ir pridurt. Atvažiuoju keliais, kurie yra nemokami, tai net ir nesusimąstau, kad važinėdamas Utenoje turiu susimokėti už kelius. Miestas – pilnas įmonių, tad kai kur nepravažiuoti J. Basanavičiaus gatve net neįmanoma.“

Ūkininkas teigė pasidomėjęs ir sužinojęs, kad Lietuvoje, be Utenos, „durniaus vietoje“ dar yra likusi Kre-tinga ir Zarasai. Anot pašnekovo, nėra normalu, kad magistralinis kelias vestų per miestą – toks kelias turi baigtis ties juo, nes miesto gatvės yra gatvės, o ne magistraliniai keliai.

Pasak A. Mrazausko, nors sunkvežimiai negali judėti per Utenos miesto centrą (juda aplinkkeliu), Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) mokamų kelių žemėlapyje pažymėta, kad Utenos J. Basanavičiaus gatve eina magistralinis kelias. Ūkininko teigimu, visuose miestuose, kurie turi aplinkke-lius, būtent jie ir yra apmokestinami. O miestai, neturintys aplinkkelio (-ių), savo gatvės, kuria turėtų eiti magistralinis kelias, neapmokestina. Vyras mano, kad tokia situacija yra biurokratinis nesusipratimas. Arba... tiesiog niekas dėl to nesuka galvos.

„Kodėl kituose Lietuvos miestuose nėra šio mokesčio? Visi gūž-čioja pečiais ir niekas negali paaiškinti. Buvau ir Kelių direkcijoj. Sakau: „Kame kampas?“ „Nu, jo, čia su-dėtinga kažką padaryti...“ „Už ką man baudą mokėt?“ „Apgailestaujame, kad baudą sumokėjote – ji tikrai didelė...“ Pusė baudos – 350 eurų, o šiaip – 700. Ir vien todėl, kad pervažiavau Utenos miesto gatve“, – piktinosi ūkininkas ir pridūrė, kad moka už kelius ten, kur reikia, bet, anot jo, mokėti už miesto gatves – absurdiška. Pašnekovas mano, kad ne vienas žmogus patenka į tokią situaciją, o bauda yra neadekvati.

Nors A. Mrazauskas ir netiki laiminga baigtimi, visgi pateikė apeliaciją, kuri šiuo metu yra svarstoma.

Į miestą su sunkvežimiu – ne pramogai

UAB „Utenos komunalininkas“ direktorius Rimantas Kaušylas „Utenos dienai“ sakė, kad jo vadovauja-mos įmonės darbuotojai taip pat susiduria su mokamo magistralinio kelio Utenoje bėda: „Įsivaizduokite, mes atvažiuojame remontuoti šaligatvio ir turime susimokėti kelių mokestį, nors ne šiaip važinėjame, o atliekame darbą.“ Transporto priemonėms, kurios važiuoja keliu dažnai, vinjetė perkama metams, kitoms – pagal poreikį.

Pašnekovas pasiguodė, kad nuo šių metų sausio 1 d. kelių naudotojo mokestis labai pabran-go. Šis mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją ir taršumą – jei transporto priemonė neatitinka EURO 5 standarto, tuomet mokestis gali būti „didžiulis“. R. Kaušylo manymu, miestą aptarnaujančiam transportui šis mokestis iš viso neturėtų būti taikomas. Su šia problema susiduria ir kitų miestų komunalininkai, tad uteniškiai kartu su Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija krei-pėsi į Kelių direkciją, tačiau ši į prašymą neatsižvelgė.

„Anksčiau miesto teritorijoje nereikėjo mokėti kelių mokesčio, tik už miesto ribų. Niekas mums nepra-nešė apie naują mokestį, tad išvažiuodami į gatves apie jį nežinojome. Apie mokestį sužinojome tik po trijų mėnesių, už kuriuos, beje, teko susimokėti atgaline data. Jei būtume žinoję iš anksto, gal būtume nevažia-vę arba parinkę kitą mašiną“, – kalbėjo UAB „Utenos komunalininkas“ direktorius.

Kai aplinkkelis nėra aplinkkelis...

Pasak Utenos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus savivaldybės vyriausiosios inžinierės Aivos Kulbauskienės, pagal Lietuvos magistralinių kelių žemėlapį Utenos J. Basanavičiaus gatvė yra magistralinis kelias. Šis kelias nemokamas gali būti tik tokiu atveju, kai gyventojai kerta jį statmenai, 90 laipsnių kampu. Nesumokėjus numatyto mokesčio, pažeidimą gali fiksuoti ne tik eismo radaras, bet ir policija.

„Kelių direkcija yra patvirtinusi sąrašą, kuriame yra nurodyta, kur ir kokia eismo saugumo priemonė bus statoma. Radaras, esantis prie mokyklos (Meno mokyklos Dailės skyriaus – aut. past.), yra viena jų. Tai nereiškia, kad mokama yra būtent tik šitame taške – visa kelio atkarpa mokama. Lygiai taip pat ir A14 kelio (Vilnius–Utena – aut. past.) atkarpa, kuri šiuo metu yra remontuojama, ji eina per miestą ir taip pat visa yra mokama“, – teigė A. Kulbauskienė.

Pasak Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Pauliaus Čyvo, ne kartą buvo sulaukta skundų iš verslo subjektų, tačiau savivaldybė nieko negali padaryti, nes Utenos J. Basanavičiaus gatvė su-tampa su magistraliniu keliu, kuris priklauso Kelių direkcijai ir, kaip valstybinis kelias, yra prižiūrimas bū-tent šios valstybės valdomos įmonės.

Anot pašnekovų, norint išimti šį kelio ruožą iš magistralinio kelio, reikalingas rajono savivaldybės tary-bos sprendimas. Vis dėlto net ir išėmus kelio atkarpą, magistralinio kelio statusas nepanaikinamas, tik pasi-keičia savininkas. Šis, suprantama, turės šį kelią prižiūrėti. Ir ne bet kaip, o taip, kaip reikalaujama prižiūrė-ti pagal magistralinių kelių reglamentą. Beje, anot direktoriaus, savivaldybė šiuo kelio ruožu greičiausiai privalėtų rūpintis vien tik savo lėšomis, o žiemą visa technika pirmiausia turėtų skubėti valyti būtent šią kelio atkarpą. 

Užsiminus apie Utenos aplinkkelį, A. Kulbauskienė pabrėžė, kad vadinamasis Utenos aplinkkelis neturi aplinkkelio statuso, todėl negali būti priskiriamas šiai kelių kategorijai. „Mūsų vadinamasis aplinkkelis da-bar eina iki Pramonės gatvės. Aplinkkelis toliau turėtų eiti už Pramonės rajono ir išlįsti ties Žirgapievio gatve, kurią neseniai išasfaltavome. Bendrajame plane aplinkkelis yra, tačiau iki Žirgapievio gatvės mums dar trūksta geros atkarpos“, – kolegę papildė P. Čyvas.

Kad nereikėtų žaisti žaidimo

Anot P. Čyvo, dėl papildomų išlaidų, patiriamų dėl magistralinio kelio, savivaldybės administracija krei-pėsi į Kelių direkciją. Ši nurodė du galimus šios problemos sprendimus. Pagal pirmąjį, savivaldybė iš Kelių direkcijos perima J. Basanavičiaus gatvę kaip magistralinio kelio atkarpą su visais įsipareigojimais.

„Perėmus kelią iš Kelių direkcijos, transportas kaip važiavo, taip ir toliau važiuotų. Atitinkamai kelio būklei palaikyti Kelių direkcija iš valstybės gauna lėšų. Jeigu mes perimtume magistralinio kelio atkarpą su visais įsipareigojimais, gautume nulį eurų. Žinome, kad šio kelio priežiūrai yra keliami aukšti reikalavimai ir kad pinigų iš oro neatsiras. Tai reiškia, kad tokiu atveju nukentės kitos mūsų rajono ir miesto gatvės. Jei iš to paties krepšio kažkam duodi daugiau, tai kitam lieka mažiau. Arba turi ieškoti lėšų mūsų vidiniuose rezervuose. Sprendžiame tokią dilemą“, – kalbėjo P. Čyvas.

„Utenos dienos“ pašnekovai pasakojo, kad pagal antrąjį variantą, galima išimti magistralinio kelio atkarpą iš mokamų kelių sąrašo, tačiau savivaldybė turi Kelių direkcijai pateikti studiją apie tai, kaip šio kelio ruožo praradimas paveiks visos šalies magistralinius kelius bei kokios bus pasekmės valstybės biudžetui.

Anot P. Čyvo, tokia sėkmės istorija gali pasigirti Tauragės rajono savivaldybė, su kurios administracijos direktore jam teko pačiam kalbėti. Iš Kelių direkcijos studija keliauja į Vyriausybę (ten ji turi „praeiti“ įvairius suderinimus Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijose), kur turi būti priimtas atitinkamas Vyriau-sybės nutarimas. Neapsieinama ir be Seimo (beje, tauragiškiams labai padėjo jų kraštui atstovaujantis Seimo narys).

Tai užtrunka 2–3 metus. Direktorius pastebėjo, kad tai ilga ir neišvengiama biurokratinė procedūra, o rezultatas, deja, nebūtinai gali būti pasiektas. „Tačiau studijos pa-teikimas būtų optimaliausias variantas ir savivaldybei, ir gyventojams, – įsitikinęs jis. – Kelių direkcija ir toliau disponuotų keliu ir jį prižiūrėtų, tačiau jis liktų neapmokestintas. Mes ir patys vykdome įvairius sta-tybos darbus mieste, tas pats „Utenos komunalininkas“ atlieka remonto ir priežiūros darbus, kažkas vykdo rangos darbus. Rangovai taip pat vertina situaciją, kad reikės vežti žvyrą ar kt. į statybos aikšteles, tad jie žaidžia žaidimą „apvažiuok kelią“ arba naudojasi kitomis miesto gatvėmis, kurios kerta gyvenamuosius kvartalus.“

Krūva pinigų ir jokio rezultato?..

Savivaldybės administracijos atstovai teigė, kad tokią pat problemą turi ir Zarasai, tik ten ji dar gilesnė, nes nėra galimybės apvažiuoti mokamo kelio. Šiuo klausimu Utenos rajono savivaldybė bendradarbiauja su Zarasais ir mano, kad jei Kelių direkcijai ši bėda bus pateikta kaip kompleksinė, į ją bus labiau atsižvelgta.

Anot A. Kulbauskienės, beveik visi Lietuvos miestai, kuriuos kerta magistraliniai keliai, susiduria su mokesčiu už juos, o didieji miestai, tokie kaip Vilnius, Kaunas, turi gana didelius biudžetus, tad greičiau-siai jie šiuos objektus yra prisiėmę savo atsakomybėn.

P. Čyvas pasiguodė, kad biurokratizmas suėda daug brangaus laiko, o iš valstybės pasigendama kompleksinio požiūrio. „Studija mums kainuos 10–20 tūkst. eurų. Tai juk mokesčių mokėtojų pinigai. Per tuos 2–3 metus, kol pasidarysime tą studiją, kol prieisime prie Vyriausybės nutarimo išimti kelią iš mokamų kelių sąrašo, gali ir teisės aktai pasikeisti, kaip antai, ką dabar prezidentas inicijuoja – kai kuriuos kelius atiduoti savivaldybių žinion. Tuomet mūsų darbas gali tapti nieko ver-tas“, – apie miglotą studijos rezultatą sakė savivaldybės administracijos direktorius.

Mokestis taikomas ir vietiniams, ir svečiams

„Utenos diena“ raštu kreipėsi komentaro į Kelių direkcijos Komunikacijos skyrių. Buvo gautas toks atsa-kymas: „Kelių naudotojo mokestis yra mokamas už naudojimąsi magistraliniais keliais. Mokestis mokamas nepriklausomai nuo to, ar keliu naudojasi vietiniai gyventojai, ar ne. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės magistralinis kelias A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (5,95–66,80 km; 72,44–185,24 km) yra įtrauktas į mo-kamų kelių sąrašą.

Kelių naudotojo mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Kelių naudotojo mokestis už naudojimąsi magistraliniais keliais yra taikomas M2–M3 ir N1–N3 kategorijos transporto priemonių ar jų junginių valdytojams. Šiuo atveju Kelių direkcija yra paskirta organizuoti kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimą Kelių direkcijos valdomoje Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinėje sistemoje.

Už naudojimąsi valstybinės reikšmės krašto, rajoniniais ar vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mo-kestis nėra mokamas. Savivaldybių nuosavybėn valstybinės reikšmės keliai yra perduodami Lietuvos Res-publikos Vyriausybei priėmus nutarimą ir savivaldybės tarybai priėmus sprendimą perimti valstybinės reikšmės kelią.

Prieš perduodant savivaldybės nuosavybėn, valstybinės reikšmės kelias LR Vyriausybės nutarimu išbraukiamas iš valsty-binės reikšmės kelių sąrašo. Tai įmanoma tuo atveju, kai nutiesiamas naujas valstybinės reikšmės kelias arba miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių aplinkkelis, pasikeičia kelio socialinė ekonominė reikšmė ir (ar) kelyje sumažėja transporto priemonių eismo intensyvumas, rekonstrukcijos metu kelių ruožai ištiesinami ir (ar) nutiesiamas to paties pavadinimo kelio ruožas naujoje vietoje.

Prieš priimdama sprendimą inicijuoti esamo teisinio reglamentavimo pakeitimus, savivaldybė turėtų iš-samiai išnagrinėti esamą situaciją, įvertinti galimų problemų mastą, nustatyti tinkamiausią problemos sprendimo būdą, atlikti poveikio (teigiamo ir neigiamo) vertinimą įvairiais aspektais, įskaitant poveikį ati-tinkamai sričiai (pvz., kelių naudojimui ir priežiūrai), valstybės finansams (valstybės biudžetui ir (ar) savi-valdybių biudžetams), taip pat ir kitais reikšmingais vertinimo aspektais (pvz., poveikį ekonominėms, vers-lo ir konkurencijos sąlygoms, aplinkai ir pan.), kur įmanoma, pagrįstą atliktais skaičiavimais ir išreikštą kiekybiškai.

Atliekant tokius skaičiavimus reikia įvertinti, kad vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijas įpareigotos vykdyti jų savininkai, t. y. savivaldybės.

Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai teisės aktų nustatyta tvarka perduodami savivaldybių nuosavybėn su visais jiems priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo prie-monėmis ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Kelių direkcija per kelerius paskutinius metus yra gavusi daugiau nei vieną užklausą dėl kelių mokesčio sumokėjimo naudojantis magistraliniu keliu Utenos mieste.“