Bistrampolyje, zoologijos sode, kuriasi nauji gyventojai

Po žiaurios egzekucijos, kai Bistrampolio dvare į danielių aptvarą įsisuko agresyvus kovinis šuo ir išpjovė kone visą danielių bandą, dvare stojo liūdesys, skausmas ir pyktis. Tačiau šiandien šias emocijas keičia kitos – darbuotojai ir gyvūnų prižiūrėtojai šypsosi, nes dvaro teritorijoje kuriasi nauji gyventojai.

Kritikos negaili

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas JP, siaubą keliančios skerdynės Bistrampolio dvare įvyko sausio 15 dienos rytą. Tada į danielių aptvarą įsisuko agresyvus kovinis šuo ir išpjovė kone visą danielių bandą. Išsigelbėti pavyko vos trims. Po kruvinos puotos 22 danielių netekęs Bistrampolio dvaro šeimininkas Rimantas Gudelis ir po įvykio, ir dabar negaili kritikos policijos pareigūnams. R. Gudelis įsitikinęs: „Jei policija į įvykį būtų reagavusi operatyviau, būtų išgelbėti mažiausiai dar du danieliai“.

„Turbūt pirmą kartą susinervinęs pradėjau juoktis, kada maždaug po keturių dienų perskaičiau policijos atstovo pranešimą spaudai. Jis paaiškino, kad šis įvykis buvo C lygio, todėl vykti skubiai jiems nebuvo privalu. Tai dabar žinokit – jeigu kažkas kažką žudo, tai C lygio įvykis ir policija atvažiuos ne anksčiau nei per valandą. Juokinga ir tai, kad policininkai nustatė, kad po kelių valandų skerdynių šuo yra pavargęs ir ramaus būdo, nieko nedarydami šunį paliko aptvare ir išvažiavo. Šitas policijos išvedžiojimas man pasirodė fantastiškai juokingas“, – pokalbį pradėjo R. Gudelis.

Prašys atlyginti žalą

Bistrampolio dvaro valdytojas džiaugiasi ir dėkoja neabejingiems vietiniams gyventojams, medžiotojams, ūkininkams, kurie bene tris dienas ieškojo ir rado šunį, kuris išdraskė danielių bandą.

„Kameros užfiksavo įvykį. Turime ir nuotraukas, nes anksčiau už policiją atvažiavo žiniasklaidos atstovai. Pagal turimą medžiagą atpažinome šunis, radome jų šeimininką ir manome, kad jis turėtų atlyginti žalą pagal mūsų šalies įstatymus“, – sakė pašnekovas.

Anot R. Gudelio, danieliaus kaina šiuo metu svyruoja apie 250 eurų, o sudraskytų gyvūnų utilizavimas vadovui kainavo 800 eurų.

„Jeigu eisim iki teisminių ginčų, manu, paduosim ieškinį prašydami atlyginti ir moralinę žalą. Prie danielių prisirišę buvo visi mūsų darbuotojai. Jų lankyti, pašerti, pabūti ir pasidžiaugti atvažiuodavo ir gyventojai iš miesto. Taigi nuostolių yra, ir nemažai. Žiūrėsim, kaip viskas rutuliosi toliau, o dabar stengiamės atstatyti tai, ką praradome. Norime naują sezoną pasitikti džiugia nuotaika“, – šypsojosi R. Gudelis.

Mezgasi draugystė

Dvaro valdytojas moja ranka, leisdamas suprasti, kad į praeitį nebeverta dairytis. Jis iš maišo semia specialų pašarą, eina link tvoros ir tiesia pilną delną ėdalo likusiems trims danieliams.

„Šie likę patinai iš senos bandos. Šunys nebuvo pajėgūs jų paimti, sudraskė visas pateles. Šie danieliai patyrė didžiulį stresą ir, kai tik pamato žmogų, būna prie jo, nes taip saugiau jaučiasi“, – aiškino šeimininkas ir žvilgsnį nukreipė į tolį:

„Ten toliau – nauji danieliai, dvimetės ir trimetės patelės. Jos nuolat slepiasi aptvaro gilumoje ir vos tik pamačiusios žmogų bėga tolyn. Senbuviai danieliai pripratę prie žmonių, turistų, kurie juos maitindavo morkomis ar kopūstais. Danieliai – pusiau gamtos gyventojai, adaptacija užrunka, reikės laiko, kol patelės pripras prie naujos aplinkos ir žmonių. O patinai maloniai jas priima. Jeigu būčiau pirkęs patinus – būtų karas, o dabar viskas gerai. Kol kas jie vaikšto atskirai, bet po truputį apsiuosto, susipažįsta.“

R. Gudelis atviras – šešias pateles jis pirko iš ūkininko, gyvenančio Kelmės rajone. Už kiekvieną danielių mokėjo po 250 eurų.

Patelės iš Naujamiesčio

Šiomis dienomis į Bistrampolio dvarą prie naujai besikuriančios danielių kompanijos turėtų prisijungi dar keturios patelės iš Panevėžio rajono. Jas Bistrampolio dvarui dovanoja neabejingi svetimo nelaimei Naujamiesčio gyventojai Česlovas ir Juozas.

„Dovanosiu dvi pateles ir dar sutariau su kaimynu, kur kažkada iš jo pirkau danielius. Sakau, Juozai, gali tokia nelaimė bet kuriam atsitikti, laikom danielius, tai gal būkim draugiški, vieną kitą padovanokim. Juozas sakė, jokių problemų, aišku – dovanojam. Dabar beliko juos pagauti, užmigdyti ir pervežti“, – pasakojo naujamiestietis Česlovas.

Paklaustas, kodėl jiems svarbu prisidėti prie naujai atkuriamos danielių bandos, vyras sakė: „Pas mus Naujamiestyje R. Gudelis buvo klebonas. Esam kažkiek pažįstami. Sužinojau, kad jam danielius papjovė, ir net nedvejodamas supratau, kad turiu padėti. Suradau numerį, paskambinau ir pasisiūliau.“

Savo ruožtu R. Gudelis dėkoja Naujamiesčio parapijiečiams, kurie ištiesė pagalbos ranką.

Pirks ponį ir asilą

Paprašytas pasakoti daugiau apie zoologijos mini sode gyvenančius gyvūnus, R. Gudelis vedasi į nediduką tvartą ir šerdamas augintinius vardija: „Čia gyvena keturios ožkytės ir tiek pat Kamerūno ožiukų, šešios alpakos ir lama. Taip pat kelios Škudų veislės avytės, tai – mažiausios ir seniausios baltiškos kilmės miniatiūrinės avytės. Arklidėse gyvena keturi žirgai, kieme laksto triušiai, šuo, o dvare apsigyveno papūga Ara. Ji kalba, sako labas, ir ypatinga tuo, kad baisiai rėkia, – nepertraukiamai kalbėjo R. Gudelis ir tuoj pat dėsto ateities planus: – Čia dar ne viskas. Noriu pramogų bei linksmybių suteikti ir mažiesiems mūsų lankytojams. Svajoju nupirkti vaikams ponį ir dar būtinai pirksim asilą, nes žiūriu, kad Lietuvoje jų padaugėjo, tai nusprendžiau, kad ir man vieno reikia.“

O tai, kad svajonės pildosi, R. Gudelis neabejoja ir patvirtina, kad labai greitai. Noras dvaro teritorijoje turėti zoologijos sodą – materializavosi vos per kelis mėnesius. O viskas prasidėjo nuo idėjos, kurią praėjusiais metais R. Gudelis užfiksavo kaimyninėje Lenkijoje.

„Tai buvo pernai, vasario 28 dieną. Tądien ten buvo karščiausia žiemos diena. Oro temperatūra mušė rekordus, įkaitino iki 21 laipsnio. Važiuoju, karantiną atpalaiduoja, užsinoriu į tualetą. Žiūriu, yra tokia alpakė, matau – mažesniame plote negu šitas vaikšto dar koks dvidešimt, ganosi Kamerūno ožkos, kiti interaktyvūs gyvūnėliai, o žmonės kaip nuo grandinės nutrūkę, gera, saulė šviečia, visi šypsosi. Pagavęs šitą emociją supratu, kad ir aš noriu. Juk aptvarą turiu, apie alpakas svajoju, kodėl ir mums nepasidaryti kažko panašaus. Kovos mėnesį jau turėjau pirmuosius gyventojus – ožkytes ir alpakas. Dabar atvažiuoja turistai su vaikais, panevėžiečiai, kiti svečiai, jie su gyvūnais užsižaidžia net po kelias valandas. Vaikai krykštauja, tėvai šypsosi ir šitaip bendrauja, o kada dvare daug žmonių, ir man smagu“, – pasakojo Bistrampolio šeimininkas.