Birželio stichijos mažiausiai gailėjo automobilių

Ilgai delsusi, šiemet vasara į Lietuvą žengė su trenksmu, gausiai dovanodama ne tik išsiilgtą šilumą, bet ir smarkų lietų, audras, vėtras, ledų krušas. Suvalkijoje didesnių stichijų išvengėme, tačiau gyventojai aplink Šakius, Jurbarką, Kaišiadoris, Panevėžį, Elektrėnus ir Ignaliną, ypač nukentėjo. Ledų kruša apgadino automobilius, medžiai nuniokojo pastatus.

Užklupo netikėtai

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuvoje“ Žalų administravimo departamento direktoriaus Gyčio Matiuko, po birželio antrąją savaitę Lietuvoje praūžusių audrų į draudimo bendrovę kreipėsi beveik 580 nuostolius patyrusių gyventojų ir įmonių. „ERGO Lietuvoje“ duomenimis, kruša, vėjas ir stiprios liūtys gyventojų turtui jau atnešė beveik 697 tūkst. eurų siekiančių nuostolių.

– Vasaros pradžioje stichija siautėjo beveik savaitę. Liūtis, kruša ir gūsingas vėjas gyventojus užklupo netikėtai, tad pirmieji nuostoliai fiksuoti audrai vos prasidėjus. Pasikartojančios stichijos daugiausia žalos pridarė transporto priemonių savininkams. Kruša apgadino daugiau kaip 250 automobilių, dar keliolika buvo apsemti arba ant jų užvirto medžiai ir kiti objektai. Ledai ir gūsingas vėjas niokojo ir pastatus bei statinius. Sulaukėme daugiau kaip pusantro šimto kreipinių iš fizinių ir juridinių asmenų, – pažymėjo „ERGO Lietuvoje“ Žalų administravimo departamento direktoriaus.

Primena saugumo nurodymus

Nemažai nuostolių sukėlė ir stiprios liūtys. Pasak Gyčio Matiuko, bendrovė „ERGO Lietuvoje“ sulaukė pranešimų apie užlietus gyvenamuosius namus ir komercines patalpas, stiprus lietus išplovė kelių šlaitus. Dėl dingusios elektros, viršįtampių, fiksuoti elektros prietaisų gedimai, taip pat keli gyventojai pranešė apie į pastatą trenkusį ir jį suniokojusį žaibą.

Panašios gamtos stichijos prognozuojamos ir artimiausiomis dienomis, tad norėdami apsaugoti save ir savo turtą, gyventojai, pasak „ERGO Lietuvoje“ Žalų administravimo departamento direktoriaus, išvykdami iš namų turėtų uždaryti langus, nepalikti atvirų stoglangių ir užtikrinti, kad namuose nebūtų skersvėjų. Rekomenduojama žaibuojant nesinaudoti buitiniais elektros prietaisais, juos visus išjungti iš elektros tinklo, nesiliesti prie metalinių namo konstrukcijų. Jei audra užklupo lauke, būtina laikytis kuo didesnio atstumo nuo aukštų objektų – medžių, bokštų, elektros linijų. Specialistas tikino, kad po praūžusių gamtos stichijų daugiau gyventojų nori įsigyti turto draudimą ar savo automobilį apdrausti kasko.

Pataria akylai saugoti automobilius

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė pažymėjo, kad birželio pradžioje Lietuvoje siautusios audros išsiskyrė ledų kruša.

– Iškritę ledai buvo ypač dideli, kai kur net 4–5 cm, todėl ypač suniokojo transporto priemonių paviršių ir stiklus, sukapojo terasų stogelius, stiprios lietaus vandens srovės apgadino stogus. Vėjo gūsiai kėlė nuo žemės batutus, vartė lauko baldus. Žalos padarė net krintantys spygliuočių kankorėžiai, – stichijų žalas vardijo V. Katilienė.

Pasak draudimo specialistės, daugiausia žalos ledų kruša pridarė automobilių savininkams. Ji ant variklio gaubto arba stogo paliko duobutės formos įlenkimus.

– Jei kruša užklumpa važiuojant, reikėtų sustoti artimiausioje degalinėje ar po viaduku. Jei automobilis stovi kieme be pastogės, matant besiartinančią audrą galima ant stogo ir variklio gaubto uždėti šlapią audeklą. Šlapias audeklas yra sunkesnis – jo nenupūs vėjas. Toks sprendimas apsaugos arba bent jau sumažins krušos ir kitų objektų žalą automobilio kėbului, – pataria draudikė.

Pamačius užtvindytą kelią ir nežinant balos gylio „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims tokiu keliu važiuoti nerekomenduoja. Jei kitos išeities nėra, ji pataria baloje nekeisti greičio, kad priekinis bamperis ir radiatorius stumtų vandenį, nuo jo apsaugodamas variklį. Draudėja rekomenduoja pasisaugoti ir priešakine eismo juosta judančių automobilių. „Transporto priemonės sukelta banga gali užpilti jūsų automobilio variklį. Praėjusią vasarą tai buvo dažnas audrose patirtų draudžiamųjų įvykių scenarijus“, – tvirtina V. Katilienė.

Marijampoliečiai didesnių nuostolių išvengė

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebėjo, kad didžiausia šio dešimtmečio audra Lietuvą buvo užklupusi kovo mėnesį. Tuokart per dieną audros nuostolius patyrė 3250 „Lietuvos draudimo“ klientų, o vienam išmokėjo rekordinę – 1,66 milijono eurų sumą. Anot draudimo specialisto, antrąją birželio savaitę Lietuvoje siautusios audros buvo antros pagal dydį šiemet, o pagrindiniai nuostoliai fiksuoti dėl krušos.

– Net 438 kasko apsidraudę automobilių savininkai kreipėsi dėl ledukų įdaužų kapotuose ir kėbuluose. Deja, bet neapsidraudę kasko draudimu į žalos išmokas pretenduoti negalėjo, todėl tikėtina, kad nukentėjusiųjų nuo krušos yra daugiau, – dėmesį atkreipė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Marijampolės regione nuo birželio audrų nukentėjo apie 20 „Lietuvos draudimo“ klientų. Pasak A. Juodeikio, jų patirti nuostoliai nėra tokie dideli, kaip kituose rajonuose. „Gyventojams išmokėsime 7500 eurų. Šeši klientai nukentėjo nuo krušos, septynių turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų, kuriuos sukelia perkūnija ir žaibavimas, – žalas apibūdino draudimo specialistas.

Draudžiasi daugiau, bet vangiai

A. Juodeikis pasidžiaugė, kad draudimo paslaugos populiarėja. Anot jo, žmonės vis labiau supranta, kad būstą apdrausti apsimoka, nes niekas nėra apsaugotas ne tik nuo gamtos jėgų žalų, bet ir nuo, pavyzdžiui, gaisro, vagystės, vandens užliejimo. Nepaisant to, draudėjai skaičiuoja, kad šiuo metu apdraustas kas antras nuosavas namas ir tik apie trečdalis butų daugiabučiuose. Vadinasi, dar daug gyventojų rizikuoja, kad nutikus nelaimei, žalai atlyginti reikės skirti savo santaupas.

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius sakė, kad draudimo užklausų prasiautus audroms trumpuoju laikotarpiu padaugėja, bet vėliau vėl sugrįžta į įprastą lygį. Todėl jei turto nedraudžiate, A. Juodeikis pataria nuolat rūpintis savo gyvenamaisiais namais, neapleisti ir nuolat prižiūrėti pagalbinių pastatų konstrukcijas, išvykstant iš namų sandariai uždarinėti langus ir duris, išjungti el. prietaisus iš elektros tinklo. Kieme esančius lauko baldus, o ypač batutus, artėjant audrai draudimo specialistas siūlo pritvirtinti prie stacionarių objektų, pasirūpinti kieme augančiais medžiais.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka