Birštono savivaldybės taryba grįžo į posėdžių salę

Kaunas
Savivaldybės nuotr.
Ramutė Šimukauskaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Po pendemijos ribojimų panaikinimo Birštono savivaldybės taryba vėl grįžo į posėdžių salę. Gegužės 26 d. vykusio posėdžio metu Tarybos nariai apsvarstė ir priėmė 24 sprendimus, taip pat išklausė informaciją dėl vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimo, kurią pristatė AB „Telia Lietuva“ atstovai.

Birštono PSPC vadovauja nauja direktorė
Tarybos posėdis prasidėjo praėjusių metų įstaigų ataskaitomis. Pirmąją ataskaitą už praėjusius metus Tarybos nariams pateikė VšĮ Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) naujoji direktorė Laura Stankevičienė, pareigas einanti nuo balandžio vidurio. Kadangi ataskaita parengta už laikotarpį, kai direktorė dar nedirbo, L. Stankevičienė trumpai palygino tik kai kuriuos rodiklius. Anot direktorės, skaičiai rodo, jog, palyginus 2020 ir 2021 metus, Birštono PSPC prisirašiusiųjų žmonių skaičius nesumažėjo, taip pat, lyginant su 2020 m., praėjusiais metais padidėjo apsilankymų skaičius, suteikta daugiau paslaugų. Įstaigos vadovės teigimu, vienas svarbiausių pasiekimų praėjusiais metais – tai Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus atidarymas. Direktorės pastebėjimu, 2021 m. Birštono PSPC baigėsi nuostolingai, todėl įstaigos vadovė tikisi, jog 2022-ieji bus kitokie ir jai pavyks likviduoti skolas, o geriausiu atveju – pasiekti pelningą rezultatą.
Tarybos narės Valės Petkevičienės paklausta, kokias galimybes direktorė mato, kad prisirašiusiųjų prie Birštono PSPC skaičius didėtų, L. Stankevičienė teigė, jog problema aktuali visoje Lietuvoje, nes, visų pirma, Lietuvoje mažėja gyventojų. Be to, direktorės pastebėjimu, dar viena problema yra ta, jog nemaža dalis gyventojų gyvena vienoje savivaldybėje, o gyvenamąją vietą yra deklaravę kitoje, ir būtent tai trukdo užtikrinti stabilų finansavimą, siekiant plėsti paslaugų spektrą. Pačios Tarybos narės pastebėjimu, kai kurie pacientai „nuteka“ ir dėl to, jog Birštono PSPC neteikia reabilitacijos paslaugų. Visgi, anot L. Stankevičienės, pačiam PSPC teikti reabilitacijos paslaugas – didelis ekonominis iššūkis, tačiau poreikiui užtikrinti planuojama ieškoti ir kitų galimybių, pavyzdžiui, pasirašyti sutartis su kurorto sanatorijomis. L. Stankevičienė taip pat pastebėjo, jog Birštono PSPC trūksta ne tik reabilitacijos, bet ir chirurgo teikiamų paslaugų.

2022-ieji – turizmo proveržio metai
Pandemija bene labiausiai palietė turizmo sektorių, tai posėdžio metu aptardama 2021 metų veiklos rezultatus pastebėjo Birštono Turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rūta Kapačinskaitė. Direktorės teigimu, planuojant 2021 m. veiklą, buvo entuziazmo, kad COVID ribojimų jau nebebus, tačiau įvyko kitaip, todėl ir darbus bei veiklas teko perplanuoti. R. Kapačinskaitės pastebėjimu, praėjusiais metais kurorte apsilankė panašus skaičius turistų, kaip ir 2020 m., tačiau ikipandeminio lygio pasiekti dar nepavyko. Anot direktorės, 2021 m. daugiausia Birštono TIC veiklų buvo nukreipta vietiniam turizmui, o pagrindinis praėjusiųjų metų tikslas – ilgesnė turistų nakvynės trukmė – nepaisant pandeminių ribojimų, įgyvendintas. „Nors praėjusieji metai nebuvo blogi – jie buvo kiek lėtesni, tačiau, lyginant su tuo, kas vyko COVID laikotarpiu, prognozuojame, jog 2022-ieji bus turizmo proveržio metai“, – apibendrinant ataskaitą sakė TIC direktorė R. Kapačinskaitė.
Viltimis, jog šių metų skaičiai bus geresni, dalijosi ir merė Nijolė Dirginčienė, kurios teigimu, jau dabar, palyginti su 2021 m., rodikliai yra pakankamai geri. Tuo tarpu Tarybos narys Darius Šeškevičius domėjosi, kaip į Birštoną būtų galima pritraukti turistus šaltuoju sezonu ir kokia situacija kurorte yra su konferenciniu turizmu. Anot R. Kapašinskaitės, bene geriausiai žmonių dėmesį šaltuoju turizmu galėtų atkreipti masiniai renginiai. Kalbant apie konferencinį turizmą, TIC direktorė pažymėjo, kad Birštonas vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kalbėti apie darbostogas, todėl čia galima derinti darbą su poilsiu, tačiau pandemijos ribojimų fone konferencinių renginių statistika nėra tokia džiuginanti, bet, kaip sakė pati R. Kapačinskaitė, jie jau grįžta, todėl tai tik laiko klausimas. Anot merės N. Dirginčienės, geras galimybes skatinti konferencinį turizmą suteikia ir Birštono bendradarbiavimas su Lietuvos Sveikatos mokslų universitetu.

Pasidžiaugta Nemajūnų dienos centro rezultatais
Ataskaitą už 2021 m. taip pat pristatė BĮ Nemajūnų dienos centro direktorius Gintas Pačėsas. Nemajūnų dienos centras yra pagrindinė savivaldybės socialinių paslaugų įstaiga, kurioje teikiamas platus spektras socialinių paslaugų. Anot direktoriaus, Nemajūnų dienos centrui praėjusiais metais pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius. Ginto Pačėso teigimu, numatant įstaigos veiklos perspektyvas, Centro veikla nukreipta tokia linkme, kad Birštono savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys (šeimos), gaunantys Centro paslaugas, būtų užtikrinti gaunamų paslaugų kokybe ir asmeninių lūkesčių pateisinimu, o darbuotojai turėtų aukščiausią kompetenciją. Ir direktorius, ir Tarybos narys Vytas Kederys džiaugėsi, jog per projektinę veiklą Nemajūnų dienos centrui pavyksta pritraukti ir papildomas lėšas. V. Kederys taip pat pasidžiaugė tuo, kad Birštono gyventojai turi galimybę gauti kokybiškas socialines paslaugas, o svarbiausia yra tai, jog šių paslaugų Birštono savivaldybės gyventojams laukti nereikia.

Birštonas tęsia saulės jėgainių plėtrą
Posėdžio metu Taryba pritarė Birštono savivaldybės dalyvavimui atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo projektuose. Anot Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Edvardo Citvaro, Birštono savivaldybė ketina dalyvauti konkurse dėl atsinaujinančių energijos išteklių įrengimo finansavimo. Saulės jėgaines įrengti numatyta ant: Birštono savivaldybės administracijos, Kultūros centro, bibliotekos, vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“, Sporto ir sveikatingumo, Birštono PSPC, Nemajūnų dienos centro, Meno mokyklos ir lopšelio-darželio „Giliukas“ pastatų.

Keičiasi atliekų tvarkymo taisyklės
Taryba taip pat pritarė Birštono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimui, kuriuo numatoma, jog buityje susidariusios statybinės atliekos negali būti priskiriamos mišrioms atliekoms. Kaip pažymėjo Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus viešosios tvarkos specialistas Irmantas Adamonis, tokios atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų surinkimo konteinerius – jos turi būti pristatytos į stambių atliekų surinkimo aikšteles.

Rimantė Jančauskaitė