Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Birštono savivaldybė
Renginyje dalyvavo Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius ir Birštono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Gadliauskienė. Tyrimą pristatė Vilniaus universiteto mokslininkė, kultūros politikos tyrėja Kristina Mažeikaitė.
Įvertinus kultūros finansavimą, prieinamumą, organizacijų ir kūrėjų mastą savivaldybėse nustatyta, kad Birštono savivaldybė nuo 2021-ųjų metų padarė pažangą ir iš 7 vietos pakilo į 5-ąją.
Pirmojoje vietoje įsitvirtino Neringos savivaldybė, antroje – Vilnius, trečioje – Zarasai, ketvirtoje pozicijoje išliko Druskininkai. Anykščiai iš 5 nusileido į 6-ąją. Vienu ryškiausiu pokyčiu išsiskyrė Molėtai, kurie pakilo iš 18 pozicijos į 7-ąją.
Į dešimtuką taip pat pateko Varėna, kuri nuo 2021 m. iš 10 vietos pakilo į 8-ąją, ir Kaunas, kuris iš 11 pozicijos pakilo į 9-ąją. Širvintos iš 6 pozicijos nukrito į 10-ąją. Reitingo apačioje lieka Šiaulių miestas, Alytaus miestas, Visagino savivaldybė. Mažeikaitė pastebėjo, kad beveik visi didieji miestai – Panevėžio m. sav., Klaipėdos m., Šiaulių m., Alytaus m., atsidūrė žemose savivaldybių kultūros indekso reitingo pozicijose. Tyrėja mano, kad tai lėmė per maža pagal gyventojų skaičių kultūros infrastruktūra. Savivaldybių kultūros indekso vidurkis yra 21,4 balo iš 100 galimų.
Savivaldybių kultūros indeksas įvertina kultūros situaciją iš 7 perspektyvų: kultūros organizacijų, kūrėjų, kultūros makroekonomikos, finansavimo kultūrai, dalyvavimo kultūroje ir sukuriamo socialinio kapitalo, kultūros paveldo, vykstančių pokyčių perspektyvos.