Birštono sakraliniam muziejui – 20

Kai žmogui vien duonos neužtenka

Birštonas savitas miestelis. Įdomu tai, kad visais laikais gyveno su paslaptimi. Ir sovietinio laikmečio paslaptys atsiskleidė nepriklausomybės atkūrimo metais. Prieš dvidešimt metų atvėręs duris Birštono sakralinis muziejus (Birštono muziejaus struktūrinis padalinys) sėkmingai kviečia birštoniečius, Birštono svečius, piligrimus ir visus besidominčius Birštono sakralumu lankytis, domėtis, susipažinti. Malonu, kad čia dirbantys kolegos šiltai ir nuoširdžiai sutinka kiekvieną, jį apgaubia šiluma ir rūpesčiu, gilia ramybe.
Dėkoju visiems darbuotojams, visiems maloniai bendradarbiaujantiems, už parodas, knygų pristatymus, ekspozicijų atnaujinimus, už paskaitas, už tai, kuo galim pradžiuginti visus aplankiusius muziejų.
Būkim sveiki, būkim kūrybingi, būkim pilni idėjų ir neišsenkančių darbų troškimo.
Su švente, Mielieji.
Birštono muziejaus direktorė
Vilijeta Šalomskienė

20 metų muziejaus Gimtadienis paprastai suburia kolektyvą ir muziejaus draugus. Nesusieisime nei gruodžio 26 d., nei sausio pradžioje, tačiau visi 2021 metai mums bus jubiliejiniai. Kitų metų planuose yra trys renginiai: XVI religinio meno paroda „Gloria Deo“, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metams skirta kilnojamoji dokumentinių nuotraukų paroda ir Muziejų nakties koncertas jaunimui. Parengta ir pateikta paraiška finansavimui gauti.
XX a. aštuntame dešimtmetyje darbavęsis klebonas Marijonas Petkevičius turėjo svajonę įkurti sakralinių daiktų ekspoziciją. Svajonės realizavosi. 1999 m. pavasarį Sakralinio muziejaus idėja buvo pristatyta JE Kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Vizito metu buvo nuspręsta, kad ekspozicija turėtų pasakoti apie tuo metu kandidatą į palaimintuosius vyskupą ir kankinį Teofilių Matulionį, kardinolą Vincentą Sladkevičių, Birštone įšventintą į vyskupus. Kitos ekspozicijų temos buvo susijusios su šv. Kazimiero Jogailaičio asmeniu, sakralinėmis vertybėmis, sakralinių indų, liaudies meno, liturginių drabužių estetika, Birštono bendruomenės istorija.
2000 m. rugsėjo mėn. 30 d. „Gyvenimo“ laikraštyje spausdintame R.Šimukauskaitės straipsnyje „Ryškėja Sakralinio muziejaus vizija“ įvardijama, kad Birštone atveriama kultūros erdvė visiems žmonėms, tai – dovana Krikščionybės 2000 metų jubiliejaus ir atlygis Bažnyčiai.
Iškelti uždaviniai buvo įgyvendinti, pasitelkiant patyrusius profesionalus muziejininkus iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus. Ekspozicijos autorius Romualdas Budrys atvyko į Birštoną su deponuotomis vertybėmis ir nuostabia komanda. Darbuodamiesi keletą dienų, kruopščiai sudėliojo Birštono klebono monsinjoro Jono Dalinevičiaus drauge su Muziejaus direktoriumi Vidmantu Puskunigiu, istoriku Juozu Šleikumi, muziejininke Roma Zajančkauskiene surinktus vyskupo Teofiliaus Matulionio ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinius daiktus, nuotraukas, dokumentus.
Pradėjus lankytojų aptarnavimo darbą, buvo siekiama pažintinės ekskursijos muziejuje metu didžiausią dėmesį skirti vyskupo T.Matulionio istorijai, išryškinant jo gyvenimo išbandymuose subrandintas vertybes.
Ši kryptis yra išties iki šiol aktuali. Lankytojai sugrįžta, atsiveža vis kitus savo bičiulius, negaili gerų atsiliepimų, o jų akyse suspindėję ašaros rodo palaimintojo Teofiliaus paliestas širdis. Daugelio šeimų istorijose yra tremties patirčių ir likusių žaizdų. Žmonės pasisako apie tai. Vyskupo istorija yra artima ir lengvai suprantama didesnei daliai lietuvių lankytojų, lenkams, slovakams, rusams. Sakralinio muziejaus ekspozicija labai susidomėjo ir Europos kurortų asociacijos prezidentė Dr. Sigrun Lang.
Muziejaus direktoriaus V. Puskunigio palaikomi nuo 2006 metų pradėjome mokslinį tiriamąjį darbą. Vykome į Sankt Peterburgą, Maskvą, kur gyveno, kalėjo vyskupas T. Matulionis, vildamiesi atrasti dokumentus archyvuose. Teko konsultuotis su keletu Kauno apskrities archyvų ir muziejų vadovų. Išvykos buvo sėkmingos, buvo atrasti labai svarbūs dokumentai. Birštono savivaldybės taryba taip pat palaikė tiriamojo darbo svarbą.
Ši archyvinė medžiaga sugulė ir į vyskupo T. Matulionio beatifikacijos bylos puslapius. Talkindama jos postuliatoriui kunigui dr. Mindaugui Saboniui, tapau bylos teologijos eksperte. Padėjome parengti trumpą analizę iš rašytinių vyskupo Teofiliaus dokumentų ir asmeninių laiškų. Buvo publikuojami straipsniai spaudai. Nyderlandų fondui parėmus, penkerių muziejaus metų sukakties šventei išleidome muziejaus vadovą. Apibendrinant mokslo tiriamąjį darbą T. Matulionio tema, Sakralinis muziejaus padarė milžinišką įnašą į bylos proceso vyksmą, surandant įkalinimą, sekimą liudijančius rašytinius pirminius dokumentus. Vieši pranešimai Lietuvos ir Rusijos mokslinėse konferencijose reklamavo ir muziejų, ir Birštono miestą. Davėme daug informacijos Vatikano radijui, Marijos radijui, LRT radijui ir televizijai. Yra sukurta nemažai laidų, kurias galima rasti LRT mediatekoje.
Ypač paklausūs muziejaus specialistai buvo 2017 metais. Kai birželio 25 d. Vilniuje vyko arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos iškilmės, skaitėme paskaitas ne vien tik muziejaus erdvėje, bet ir svetur: Marijampolėje, Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Kaišiadoryse, Pivašiūnuose, Alytuje, Merkinėje, Širvintose, Anykščiuose. Vedėme mokymus apie palaimintąjį, jo asmenybės sklaidą įvairioms grupėms: gidų bendrijoms, pastoracijos centrų vadovams, Lietuvos šeimos centrų vadovams, tikybos mokytojams, jaunimui. Džiaugiamės galimybe viešinti muziejų Rusijoje, kurioje palaimintasis T. Matulionis mokėsi ir dirbo. Lietuvos Respublikos konsulas Sankt Peterburge D. Numgaudis, patarėja D. Vinciūnienė buvo aktyvūs sklaidos iniciatoriai. Pristatyti rusų kalba kilnojamą T. Matulionio parodą, dalyvauti mokslinėse konferencijose Solovkų muziejuje, Sankt Peterburge padėjo privačių rėmėjų ir Birštono parapijos parama. Skaityti pranešimai buvo publikuoti konferencijų leidiniuose. Vyskupo T. Matulionio puoselėtoje bažnyčioje Sankt Peterburge vykusiame susitikime su bendruomene buvo pristatyta mūsų muziejaus parengta kilnojama paroda rusų kalba. Siguldos mieste buvo surengta paroda latvių kalba. Ir Rusijoje, ir Latvijoje surengtos parodos tęsė kelionę per daugelį katalikų bažnyčių. Su palaimintojo asmeniu 2018 metais supažindinti Kanados lietuviai Toronte, Hamiltone, Otavoje, Monrealyje, Vasagoje, Misisagoje.
Sunku tiksliai pasakyti, koks muziejus bus ateityje, po daugelio metų. Švenčiant jubiliejų, VDU profesorius kun. L. Zaremba SJ linkėjo muziejui užimti vietą Lietuvos enciklopedijos puslapiuose ir turėti daug gražių ateities tikslų.
Sakralinio muziejaus išskirtinis pobūdis skatina galvoti apie virtualaus dvasingumo kambario įrengimą. Kai nedaugelis gali sau leisti išvažiuoti į savaitės tylos rekolekcijas vienuolyne, Sakralinio muziejaus svetainės puslapis padėtų nukeliauti mintimis į motyvacinę, dvasinio gyvenimo augimui skirtą vietą. Muziejaus rinkinių skaitmeninimas ir jau sukurtos edukacinės programos gali tapti virtualiomis edukacijomis. Šiandien suprantame, kad muziejus turi pasiekti lankytojus ten, kur jie yra. Tai – didelis iššūkis muziejininkams, neturintiems nei skaitmenintojo, nei fotografo, nei duomenų bazių administratoriaus. Tie patys muziejininkai kuria parodų ir renginių programas, parsiveža darbus parodai, rengia ekspoziciją, edukacijoms ruošia priemones ir skaito viešas paskaitas, dirba tiriamąjį rinkinių darbą, siekia vertinti eksponatus tikrąja verte ir t.t. Muziejuje turime atlikti nemažai – atliepti žmogaus, pasiilgusio kultūros, estetinius, etinius lūkesčius.
Gyvenimas po dvidešimtmečio skatina pergalvoti naujų ekspozicijų rengimo koncepciją, pritraukiant jauną kartą, kuri be virtualaus pasaulio savo gyvenimo neįsivaizduoja. Keisdami ekspozicijas, neatsisakysime muziejinio eksponato, kaip autentiško daikto, pasakojančio istoriją, svarbos. Muziejus su virtualiais žaidimais apie istoriją virstų tik žaidimų kambariu. Muziejininkus jaudina tai, kaip įtaigiai, šiuolaikiškai perteikti vertybinį turinį, megzti nuoširdų dialogą su lankytoju. Žmogų čia turėtų pakylėti, nes ši įstaiga pačia savo semantine prasme yra mūzų šventovė. Muziejaus erdvėje gali atsirasti ramybės vieta, kuri primintų vienuolyno celę ar kitą sakralią erdvę. Sukurti tokią erdvę mums yra ambicingas tikslas. Ši erdvė turėtų vaizdo ir garso priemones bei duomenų bazę: su palaimintojo garso įrašais, kardinolo pamokslais, sakralinės muzikos garsais, sukauptais kankinystės vietų atributais. Verta prisiminti, kad ne tik technologijos padės išspręsti išsikeltus uždavinius. Jos tiesiog taps tik priemone išsikeltų tikslų siekimui.
Trumpai tariant, ateityje muziejaus veiklos kryptis turės dvi šakas. Dėmesys bus telkiamas virtualaus aktyvumo suskaitmeninto turinio viešinimui ir pačios muziejaus ekspozicijos turinio moderniam pateikimui. Norime, kad lankytojas galėtų pats būti aktyvus ekspozicijos kūrėjas, savo patyrimu prisidėtų kuriant gyvą muziejų.
Kiekvienam asmeniui, tautai ir valstybei būti šalia tokių asmenybių, kaip palaimintasis Teofilius Matulionis ir kardinolas Vincentas Sladkevičius ir kiek istoriškai mums nutolęs šventasis Kazimieras Jogailaitis, yra didelė dovana. Jie yra tos žvaigždės, kurios spindi šiuo vertybių nuvertėjimo ir pandemijos metu. Šiandien žmogui be vertybių yra labai tamsu. Didžių asmenybių puoselėta išmintis, kantrybė, Dievo meilė, pagarba kūrinijai, viltis yra pavyzdys tautai atsitiesti. Šie garbūs žmonės yra Lietuvos kultūros paveldas. Jie gyveno, veikė Birštone ir todėl turi didelį potencialą miesto įvaizdžio pridėtinei vertei kurti. Birštonas yra sveikatos atgavimo, tarsi žmogaus „susirinkimo iš naujo“, vieta. Sakralinis muziejus trokšta pasidalinti tuo paveldu su visais ir tapti vieta, padedančia iš kasdienybės judėti arčiau liturgijos.
Nuoširdžiai dėkojame muziejaus įkūrimo tėvams: šviesios atminties merui Antanui S. Zenkevičiui, Jo Prakilnybei, monsinjorui Jonui Dalinevičiui už drąsią, ryžtingą ir išmintingą iniciatyvą įkurti Sakralinį muziejų, davusią pradžią sakralinių erdvių sukūrimui visoje Lietuvoje. Dėkojame ir Birštono savivaldybės tarybai, merei N. Dirginčienei ir Birštono muziejaus direktorei V. Šalomskienei už pradėtų darbų tęstinumo palaikymą. Ačiū tariame ir darbuotojams: D. Valatkienei, E. Stanionytei, J. Kliucevičienei, J. Suchockienei, A. Lazauskienei, K. Lazauskui, Birštono muziejaus kolegoms. Jūs, mielieji, dirbote ir dirbate šiandien su begaline meile ir atsidavimu, o tai yra neįkainojama dovana. Sakome trumpai – Viešpatie, atlygink! Žinojome, kad einame tarnauti lankytojams, siekdami jiems padėti patirti sakralumą, prisiliesti prie to, kas šventa. Gloria Deo!
Dr. Roma Zajančkauskienė
Birštono Sakralinio muziejaus vedėja