Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Birštono biblioteka
Renginiu paminėjome ir 2024-uosius – Dainų šventės metus. Pirmoji Lietuvos Dainų šventė (Dainų diena) surengta prieš 100 metų Kaune. Ji tapo svarbia Lietuvos kultūrinės tapatybės dalimi, užtikrinančia tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą. Tautinis kostiumas Dainų šventėje – privalomas akcentas. Ši iškilmių apranga, kurios ištakos siekia XIX a. valstietiškus drabužius, išdidžiai priskiriama prie reikšmingiausių tautos simbolių, tokių kaip himnas ir vėliava. Kaip ir tautosaka, taip ir tautinis kostiumas yra ne atskiro žmogaus, o visos tautos atspindys.
D. Arminienė ištyrinėjusi etnografinių regionų tautinių kostiumus ir detaliai išvardijo, kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Suintrigavo ir įvairių pasvarstymų sukėlė žinia, kad XIX a. ištekėjusios moterys turėdavo ryšėti skarelę, po ja paslėpti plaukus. Juosmenį reikėdavo susijuosti juosta. Kostiumų spalvos nebuvo derinamos, kokią spalvą turėjo, tokia ir dažė drobę. Turtingesnieji liemenes siūdinosi iš šilko. Raštai margi, regionuose vyrų skrybėlių formos skirtingo stiliaus. Paėmusi lėlytę į rankas ir pasižiūrėjusi į ją D. Arminienė jau mato, kokiam regionui ją priskirti.
Darbas labai kruopštus, tautodailininkė siuva rankomis, kostiumų detalės smulkios, todėl reikia ir kantrybės, ir profesionalių įgūdžių. Sukūrė daugiau nei tūkstantį tautinių lėlių, kurios keliavo ir į užsienio šalis: Latviją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Turkiją, Ameriką, Australiją, Kiniją, net Japoniją. Kostiumai išskirtinės kokybės, žavi meninė jų visuma.
Edukacijoje parodos dalyviai kūrė lėlytes su iš anksto paruoštomis medžiagomis. Savo dirbinius išsinešė atminimui.
Kviečiame ateiti į Birštono biblioteką ir pasigėrėti nuostabaus grožio lėlytėmis, jų tautiniais kostiumais. Paroda veiks iki kovo 8 dienos.