Biologijos mokytoja R. Ononigvė: „Mokytojas turėtų būti nesuderinamų savybių derinys“

Spalio 5-ąją gražiausių rudens gėlių žiedai – kaip padėkos ženklas – bus skirti Alytaus miesto mokytojams. Neabejotinai ne vieno jų sulauks ir septyniolika metų Alytaus Panemunės progimnazijoje biologijos mokytoja dirbanti Renata Ononigvė.

Ko gero jeigu vaikystėje mūsų būtų paklausę, kuo norime būti užaugę, daugelis pasakytumėme – mokytoju, tačiau Panemunės progimnazijos biologijos mokytoja metodininkė vaikystėje sieti savo ateities su mokytojo profesija neketino. 

„Niekada nesvajojau būti mokytoja. Norėjau būti sportininke, kriminaliste, o apie mokytojo darbą pagalvojau tik dvyliktoje klasėje“, – prisimena Renata. Tuomet Tarptautinę mokytojų dieną jai, kaip ir kitiems jos klasiokams, pasitaikė galimybė trumpai pakeisti mokytoją. Ji su drauge nusprendė tą dieną padirbėti vietoj savo biologijos mokytojos.

„Būtent tuomet pagalvojau, kad neblogai būtų studijuoti biologiją. Ji man visai patinka. Pasirinkusi biologiją, neapsirikau. Tikrai nenorėčiau užsiimti kažkuo kitu“, – pasirinkimu džiaugiasi 5–8 klasių mokinius biologijos, gamtos ir žmogaus mokslų, o nuo šių mokslo metų dar ir chemijos mokanti  R. Ononigvė.

Paklausta, kokiomis savybėmis turi pasižymėti mokytojas, Renata teigia, kad jis turėtų būti nesuderinamų savybių derinys. „Mokytojas turi būti labai tvirta asmenybė – su kietu stuburu, tvirtu charakteriu. Juk dažniausiai jis stovi vienas prieš minią mokinių, tėvų, šio darbo nedirbančią visuomenę, administraciją, ministerijos, savivaldybės atstovus. Tų minių, prieš kurias mokytojui tenka stovėti – labai daug. Visi tie žmonės stengiasi tave pakeisti, paveikti, palaužti ir tu turi atsilaikyti. Tad reikia stiprybės. Dar viena savybė, kuri būtina mokytojui – lankstumas.  Kad ir koks kietas būtų stuburas, jis turi būti dar ir lankstus. Ne mažiau svarbi ir greita reakcija, sąžiningumas ir geras, charizmos mokytojui suteikiantis humoro jausmas“, – pedagogui būtinas savybes vardija biologijos mokytoja.

Prakalbusi apie mokinius, Renata pastebi, kad per septyniolika darbo mokykloje metų vaikai labai pasikeitė.  Dabar, anot mokytojos, jie kur kas drąsesni nei anksčiau. „Mokiniai  nori būti  išgirsti čia ir dabar, o informacija kad jiems būtų pateikiama greitai ir įdomiai. Vaikams labai sunku nuosekliai dirbti, stinga kantrybės“, – teigia mokytoja.

Mokinių pokyčius R. Ononigvė ypač pajuto sugrįžusi po trejus metus trukusių motinystės atostogų. Anot jos, tuomet ji nesuprato, kur grįžo: „Mokiniai buvo taip pasikeitę, kad man taip pat teko keistis  – perlipti per save, nes mes visiškai nesusikalbėjome.“ 

Renatai ne tik pavyko su mokiniais surasti bendrą kalbą, bet ir daugybę būdų, kaip juos sudominti biologija. „Daugelis mokinių galvoja, kad biologija yra tik šiame kabinete, o iš jo išėjus, biologijos nebelieka. Kitą kartą sugrįšime ir ji vėl bus“, – sakė mokytoja. Todėl, kaip pati teigia, ieškodama biologijos ji stengiasi „lysti“ visur, net į šaldytuvą. 

„Štai penktokams neseniai buvo skirta užduotis namuose pasidomėti, kokių augalų jie turi šaldytuve. Uždavus tokią užduotį, mokiniai nustebo: „Kaip šaldytuve gali būti augalų?“  Vėliau jie suprato, kad jų ten tikrai yra, juk šaldytuvo lentynose – agurkai, svogūnai, salotos ir kt. daržovės“, – pasakoja mokytoja.  

Norėdama, kad mokiniams būtų paprasčiau pažinti,  pavyzdžiui medžius, ji kartu su vaikais keliauja į lauką: „ Štai neseniai su penktokais lauke prisirinkome medžių lapų, juos vaikai turės sudžiovinti, o vėliau pagal lapus mokysimės pažinti medžius“, – mintimis apie mokymo metodus dalijasi Renata.

Popieriaus skaidymas – dar viena veikla, kuri sudomino penktokus. „Paėmėme 18 rūšių popierių – nuo vadovėlių viršelių iki drėgnų servetėlių ir laikraščių ir pusę metų specialiai šiam eksperimentui skirtoje mokyklos kieme aptvertoje teritorijoje stebėjome, kaip tas popierius keičiasi“, – pasakoja biologijos mokytoja. Pasibaigus eksperimentui, teritorija taip ir liko aptverta, o joje užaugo nemaža žolė, o tai, anot R. Ononigvės, puiki vieta mokiniams pažinti žolinius augalus. 

„Prieš kelerius metus kartu su lietuvių kalbos ir matematikos mokytojomis pradėjome organizuoti stovyklas. Metelių regioniniame parke vykusios stovyklos metu aplinką mokiniai tyrinėjo trimis aspektais – matematika, literatūra ir biologija. Organizavome žygius, rinkome augalus, tyrinėjome, kokie augalai auga sausose pievose ir drėgname miške. Tuos augalus fotografavome, o vėliau mokykloje surengėme pristatymą. Matavome medžių aukštį, svėrėme jų vaisius, matavome lapų plotą“, – apie vaikus sudominusią veiklą pasakoja mokytoja. Šias stovyklas pedagogės planuoja organizuoti ir ateityje, o į jų veiklą įtraukti ir kitus savo kolegas ir tokiu būdu dar labiau praturtinti stovyklos programą. 

Stovyklos – ne vienintelė veikla, kurią organizuoja ši mokytoja. R. Ononigvė kas antrus metus biologija besidominčius Alytaus miesto mokinius kviečia dalyvauti Vytauto Nedzinsko gamtamokslinių žinių konkurse.

Pasibaigus darbo valandoms, mintys apie darbą Renatos  neapleidžia. „Net ir vesdama savo vaikus į Muzikos mokyklą, mintyse planuoju būsimas pamokas“, – teigia ji. Atėjus savaitgaliui, Renatai labiausiai patinka nieko neveikti, o kai pabosta nieko neveikti, tuomet ji keliauja, vasaros metu plaukioja baidarėmis.