Besitęsiant pandemijai vis daugiau žmonių vargina galvos ir stuburo skausmai

Šiauliai

Zitos KATKIENĖS nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

171275

Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus medikai pastebi, kad pandemijos laikotarpiu konsultuoja daugiau žmonių, besiskundžiančių galvos ir nugaros skausmais.

Ne mažai jų persirgę praėjusių metų rykšte tapusia COVID-19 infekcija, kiti nuvarginti psichologinių problemų, sukeltų pandemijos. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Deividas Stukas stebisi padaugėjusiu pacientų srautu, kuriems psichologinė būklė išprovokavo nugaros ir galvos skausmus, per pandemiją jau spėjusius tapti lėtiniais.
Persirgusiems COVID-19 paūmėja skausmai
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko padaugėjo pacientų, besiskundžiančių stuburo skausmais, neurochirurgas D. Stukas įvardijo besitęsiančią pandemiją. „Visi turbūt sutiksime, kad nelengvą gyvenimo etapą šiuo metu išgyvena visa žmonija. Su pandemija atsekė karantinai, ribojimai. Prieš pandemiją lietuviai nebuvo fiziškai aktyviausia tauta, bet karantino metu žmonių fizinė sveikata suprastėjo labai stipriai. Sportuoti ir fiziškai judėti tapo sudėtinga, nes uždaryti ir sporto klubai, ir kineziterapijos kabinetai,“ – sako neurochirurgas.
Antra priežastis – pasaulinės pandemijos sukeltos psichologinės problemos. Anot D. Stuko, stuburas yra labai susijęs su žmogaus psichine būkle, kurią pablogino išgyvenimai dėl pandemijos. Dalis žmonių neteko darbo, užgriuvo nežinomybė dėl ateities. Daugeliui neliko galimybės pamatyti artimuosius, laisvai ir saugiai keliauti. Visa tai stipriai pablogino žmonių psichikos sveikatą.
Be to, kai žmogus mažai juda, silpnėja raumenys, todėl gali atsirasti raumenų įtampa, spazmai, kuriuos dar labiau suaktyvina nervinė įtampa. Tad nugaros skausmo dažniausia priežastis yra raumenų įtampa. Neurochirurgas pastebi, kad tik maždaug vienam iš dešimties pacientų, besiskundžiančių nugaros skausmu, yra nustatoma neurochirurginė patologija, kurią gydyti reikia operacija.
Varginamus skausmų pacientus neurochirurgai skirsto dar į dvi grupes. Vienoje grupėje tie, kurie iki karantino nejautė jokių lėtinių skausmų. Jiems diagnozuojamas ūmus ar poūmis skausmas. Kitoje grupėje – pacientai, jau iš anksčiau turintys lėtinių stuburo problemų, ir jos yra paūmėjusios.
Medikas teigia, kad persirgusiųjų COVID-19 liekamieji reiškiniai dar nėra ištirti, tam reikia laiko. Bet jau ir šiandien yra pacientų, persirgusių COVID-19 infekcija, kurie prieš ligą nejautė jokių simptomų, o šiuo metu vargina lėtiniai galvos ar nugaros skausmai, galvos svaigimai ir panašūs simptomai.
„Nėra aiškių priežasčių, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad COVID-19 gali turėti įtakos smegenyse vykstantiems procesams, ir, retais atvejais, gali pažeisti smegenis. Tačiau reikia aiškių išvadų, ir tam reikia laiko. Šiuo metu yra labai daug neaiškumų“, - sako neurochirurgas Deividas Stukas.
Užleistų ligų nepadaugėjo
Gydytojai onkologai pastebi, kad labai padaugėjo užleistų onkologinių ligų, nes žmonės baiminasi užsikrėsti koronavirusu ir neatvyksta tikrintis. Taip nenutiko sergantiems neurochirurginėmis onkologinėmis ligomis, nes neuroonkologinės ligos visada turi klinikinę išraišką. Pasijutęs blogai žmogus iš karto kreipiasi į medikus: į šeimos gydytoją, į ligoninės priimamąjį, kur ištiriamas ir nustatoma liga.
Dažniausiai pacientai jaučia galvos skausmą, galūnių tirpimą, nusilpimą, kalbos sutrikimus, taip pat smegenų navikai gali išprovokuoti epilepsijos priepuolius. Todėl pacientai dažniausiai iškart kreipiasi į gydymo įstaigą. Medikai pirmiausia galvoja apie insultą, bet, atlikus reikiamus tyrimus, pasirodo, kad tai yra tam tikro pusrutulio smegenų navikas. Pasak neurochirurgo D. Stuko, ne visiems pacientams, kuriems diagnozuojamas smegenų navikas, pavyksta padėti. Yra atvejų, kai dėl bendros paciento būklės, lokalizacijos, gretutinių ligų, chirurginė intervencija negalima.
Per pastaruosius dvejus metus, o ypač per karantiną, neurochirurgai stebi didesnį srautą pacientų, dažnai vyresnio amžiaus žmonių, atvykstančių dėl osteoporotinių lūžių, nugaros skausmų, kuriems esant medikų galimybės padėti labai mažos.
Hipokrato priesaikoje nurodoma gydytojui: „Gydyk, bet nepakenk“. Pasak D. Stuko, kiekvienas gydytojas į tai labai atsižvelgia. O žmonės šiandien tampa medicinos žinovais, perskaitę straipsnį internete jie žino, kad, esant vienai ar kitai patologijai, galima padėti žmogui. Tačiau jie nežino, jog ne visos intervencijos konkrečiam pacientui yra galimos. Specialistai vertina pacientus ne tik pagal diagnozę, bet ir pagal jų bendrą būklę, pagal gretutines ligas. Bet kokia virusinė infekcija šiems ligoniams lemia sunkesnes pasekmes, tad ir COVID-19 sveikatos būklės nepagerina.
Smegenų ląstelės – pačios jautriausios
Patyrusiems smegenų traumą žmonėms dažniausiai būna nustatyta potrauminė demencija, kuri turi savo išraišką. Anot neurochirurgo D. Stuko, ne visi šie žmonės laikosi gydytojo skirto gydymo, ne visi vartoja paskirtus medikamentus. Ypač tai gali būti pavojinga sergantiems epilepsija.
Dar blogesnės išeitys, kai diagnozuojama epilepsija, tačiau žmogus toliau vartoja ne vaistus, bet alkoholį, kuris išprovokuoja epilepsiją. Ypač blogai, jei nuolat vartojamas alkoholis. Jį nutraukus galimas epilepsijos priepuolis, kurį patyrusieji krenta, netenka sąmonės, susitrenkia galvą ir įvyksta dar viena pakartotinė galvos smegenų trauma. Deja, bet ne visus tokius pacientus pavyksta išgelbėti.
Galvos traumas skyriaus pacientai patiria ir autoįvykyje, nelaimingų atsitikimų metu: lipo, nukrito, susitrenkė. Tačiau daugumą galvos traumų įvyksta dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.
Traumos priežastimi gali tapti ir tam tikrų medikamentų nevartojimas, ypač kai epilepsijos gydymui pacientas nevartoja prieštraukulinių preparatų.
Būna ir tokių galvos traumų, kai operacinis gydymas netaikomas, nes neurochirurgas mato, kad pacientas gali operacijos neištverti arba operacija tam pacientui nebus naudinga ir nepakeis ligos eigos. Pasak gydytojo, tai nutinka, kai paciento hemodinamika nestabili, nėra galvos smegenų kamieno refleksų, yra gili koma. Smegenys yra pačios jautriausios ląstelės ir spaudimui, ir deguonies netekimui, todėl viskas, kas sukelia šias būkles, gali joms pakenkti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt