Trys jaukios poilsio erdvės

Priekulės seniūnijoje – 44 kaimai, kurie suskirstyti į 14 seniūnaitijų, veikia apie 16 skirtingų visuomeninių organizacijų. „Kartu bendradarbiaudami ir tardamiesi saugome praeities reliktus, puoselėjame tradicijas ir kuriame naujas, prisidedame prie rajono strategijų kūrimo“, – kalbėjo seniūnė D. Bliūdžiuvienė.

Pernai Priekulės seniūnijos veiklai ir funkcijas atlikti skirta 568 tūkst. 233 eurai, iš jų 137 tūkst. 100 eurų – kelių ir gatvių remontui, 162 tūkst. – gatvių ir žaliųjų plotų tvarkymui.

Pernai baigtas remontuoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Dituva–Priekulė–Dreižiai ruožas, kuriam Priekulės mieste suteiktas Klaipėdos gatvės pavadinimas. Miesto istorinėje dalyje labai pasikeitė infrastruktūra: Klaipėdos bei Žalgirio gatvės išasfaltuotos, įrengti nauji šaligatviai. Čia nušvito šiuolaikiški šviestuvai, džiuginantys miestelėnus ir svečius. Be to, suremontuoti ir sumontuoti nauji lietaus surinkimo įrenginiai, mažosios architektūros elementai.

Remontuojant šias gatves tuo pačiu buvo vykdomas svarbus viešųjų erdvių B dalies projektas. Miestas pasipuošė trimis jaukiomis poilsio salelėmis, pritaikytomis poilsiui, sportui. Prie autobusų stoties įrengta aikštelė pasivaikščioti su keturkojais augintiniais, takai pritaikyti neįgaliųjų integracijai, pastatytas šildomas tualetas. Atgijo skveras „Priekulė 450“, kuriame išgrįsti takai, pastatyti suoliukai, sutvarkyta viešoji erdvė (1 140 kv. m) šalia Ievos Simonaitytės gimnazijos parko.

D. Bliūdžiuvienės teigimu, šis projektas – vienas iš svarbiausių darbų seniūnijoje praėjusiais metais. Patrauklumo miestui suteikė nauji sporto įrenginiai Vingio parke, Klaipėdos g. suremontuotas ir sumontuotas hidrantas (vandens pompa) – miesto istorinės dalies vertingoji savybė, papildyta žaidimų aikštelė Naujojoje g. ir kita. Seniūnė įsitikinusi, kad puoselėjant gimtąjį kraštą svarbūs ir maži darbai.
Beje, pernai parengtas Priekulės miesto istorinės dalies specialusis planas.

Kaimuose – nuo dviejų gyventojų iki 3 493

Priekulės seniūnijoje pernai padaugėjo čia deklaravusių gyvenamąją vietą nuo 9 612 iki 9 793 gyventojų. Jų skaičius didėjo Derceklių kaime – nuo 3 261 iki 3 493, Dituvoje – nuo 350 iki 358, Svencelėje – nuo 110 iki 131, Gropiškių kaime – nuo 94 iki 101, Gručeikių – nuo 205 iki 221, Žiaukų – nuo 991 iki 1 043.

Tačiau praėjusiais metais gyventojų sumažėjo Lankupių, Stragnų II, Venckų bei kituose kaimuose, tik po du gyventojus gyvenamąją vietą deklaravę Klišių ir Nibrių kaimuose.

Seniūnė akcentavo, jog seniūnija nuolat aptaria darbų poreikį išplėstinėse seniūnaičių ir bendruomenių atstovų sueigose ir priima sprendimus dėl būtiniausių darbų siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp gyvenamųjų vietovių. „Seniūnijoje gausu lankytinų vietų – didelis dėmesys skiriamas lankomų objektų prieinamumui, patrauklumui bei infrastruktūros saugumui. Parengtas Priekulės Vingio parko tvarkymo projektas – čia vyksta miesto šventės ir kiti renginiai, poilsiauja šeimos, užsiėmimus rengia ugdymo bei socialines paslaugas teikiančios įstaigos“, – dėstė D. Bliūdžiuvienė.

Išaugo poilsiautojų srautai į Dreverną ir Svencelę. Pernai Drevernoje, prie autobusų stoties, sutvarkyta aplinka, suformuoti želdiniai, pasėta veja. Venckuose atnaujinti gėlynai, perdažyti suolai, venckiškiams laimėjus konkursą „Tavo idėja“, vienoje iš kaimo erdvių sumontuoti sporto įrenginiai. Seniūnė džiaugėsi, kad bendradarbiaujant su Priekulės kultūros centro darbuotojais Stragnų II kaime sutvarkytos evangelikų liuteronų senosios kapinės.

Laukia nauji iššūkiai

D. Bliūdžiuvienė apgailestavo, kad pernai dėl nenumatytų aplinkybių nepavyko įgyvendinti Priekulės miesto atvirų viešųjų erdvių A dalies projekto. Dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nesumontuoti kelio ženklai seniūnijos teritorijoje ir neįrengti greičio ribojimo kalneliai Minijos g., Priekulėje.

„Mieste atsirado gražių erdvių, bet prašosi tvarkomos ir kitos, šalia esančios“, – kalbėjo seniūnė.

Priekulės miesto teritorijoje yra apie 30 nesuformuotų valstybinės žemės plotų. Viename iš jų, Turgaus g., buvusiame miesto sode, formuojamas sklypas įkurti „Giedantį fontaną“ – įgyvendinti projektą „Tavo idėja“. „Tai didelis iššūkis“, – neslėpė seniūnė. Pasak jos, tvarkyti pradėta praėjusiais metais: išvežta daug šiukšlių, nugriauti nelegalūs statiniai, bet ir šiemet dar rovė medžių šaknis bei kitus darbus būsimo fontano vietoje atliko.

Dreverniškiai taip pat pasiryžę įrengti savitos – laivo formos fontaną, o kitoje gatvės pusėje esantį sporto stadioną paversti reprezentacine erdve kaimo šventėms, pramogoms. Atvykusiuosius į Dreverną pasitiktų gražus akcentas.