PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Liepos 3 d. 11:48

Bendruomenės įsitraukimas per mokymąsi sprendžiant socialines problemas

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


89833

Aukštelkės bendruomenės edukacijos klasterio idėja gimė įgyvendinant bendruomenės socialinio atsparumo modelį. Šis modelis savo esme siekia stiprinti bendruomenės autonomiją – gebėjimą pirmiausia savarankiškai spręsti iškylančias problemas ar priimti kylančius iššūkius. Jis taip pat stiprina bendruomenės gebėjimą pastebėti ir išnaudoti naujas, atsirandančias plėtros galimybes.


Foto galerija:

5d1b3ff97cd34.jpg
5d1b413d8bde6.jpg

Savo ruožtu vienas esminių veiksmų būtinų sėkmingam bendruomenės socialinio atsparumo modelio diegimui – tai tiesioginis ir aktyvus vietos bendruomenės dalyvavimas kasdienio gyvenimo klausimų sprendime ir plačioje įvairovėje neformalių bei formalių iniciatyvų. Tiesioginis bendruomenės dalyvavimas užtikrina tinkamą koordinavimąsi tarp įvairių žmonių ir iniciatyvų, įvairiausių galimybių pastebėjimą ir tinkamą apsikeitimą informacija. Kartu su tiesioginiu dalyvavimu, yra siekiama trijų esminių bendruomenės žmonių gebėjimų stiprinimo.

Pirmiausia – tai jautrumo ir atidumo. Siekiama, kad bendruomenės žmonės gebėtų laiku (įmanomai anksčiau) atpažinti bendruomenėje atsirandančias grėsmes, problemas ar kylančius iššūkius. Jei šis gebėjimas sėkmingai sustiprėja, bendruomenės nariai jautriai ir atidžiai pastebi kasdieniame gyvenime iškylančius iššūkius, naujas galimybes ar grėsmes anksčiau nei jie virsta reikšmingomis problemomis, nelaimėmis ar neišnaudotomis galimybėmis.

Antrasis labai svarbus bendruomenės žmonių gebėjimas – tai gebėjimas laiku reaguoti. Praktikoje jis reiškia žmonių gebėjimą neraginamiems imtis iniciatyvos. Bendruomenės žmonės ne tik pastebi galimybes iššūkius ar problemas bet ir nedelsdami iniciatyviai į juos reaguoja. Šiam gebėjimui plėtoti svarbi erdvė, kurioje bendruomenės žmonės galėtų tartis, mokytis ir treniruotis iniciatyvumą.

Trečiasis gebėjimas – tai gebėjimas mokytis iš savo patirties. Jis apima bendruomenės žmonių įprotį ne tik iniciatyviai veikti, bet ir, inciatyvai pasibaigus susikurti refleksijos pauzę. Šioje pauzėje aptariama ir įsigilinama į atliktus veiksmus, įsisąmoninamos kaip sėkmės taip ir nesėkmės, susiformuluojamos pamokos ateičiai.

Visiems šiems gebėjimams stiprinti labai svarbi tinkama fizinė infrastruktūra – t.y. fizinė erdvė, kuri pasižymėtų bent keliais iš šių bruožų:

Būtų pakankamai atvira – tiek, kad bet kokia žmonių grupė bendruomenėje jaustųsi laisvai ateiti ir nors kiek jaustųsi tokios erdvės šeimininkais; Svarbu, kad įvairios žmonių grupės šioje erdvėje „turėtų ką veikti“;

Būtų pakankamai lanksti – t.y. tiktų tiek neformaliam vakarui ar piknikui, tiek kameriniam koncertui tiek nedidelei diskusijai bendruomenės gyvenimo klausimais ir dar kitokioms progoms.

Būtų „kviečianti“ ir telkianti ir žmonės su įvairiomis galimybėmis ne tik galėtų bet ir norėtų į ją ateiti. Čia kalbame ir apie šeimas su mažais vaikais ir neįgaliuosius ir senjorus ir dar įvairias bendruomenės grupes.

Stiprintų refleksiją – t.y. būtų erdvė, kurioje įprasta ne tik pramogauti bet ir kalbėtis, diskutuoti ar ginčytis aštresnėmis temomis.

Pirmajame bendruomenės edukacijos klasterio susitikime, šalia glausto bendruomenės socialinio atsparumo modelio aptarimo kaip tik diskutuota kokios Aukštelkės bendruomenės grupės galėtų būti pirmiausia įtraukiamos į edukacinio klasterio veiklą ir savo ruožtu kokios aplinkos šioms grupėms reiktų. Tarp eilės identifikuotų grupių – jaunos šeimos, turinčios mažų vaikų, vieniši senjorai, specialiųjų globos namų gyventojai.

VŠĮ „Kitokie projektai“ konsultantas Paulius Godvadas