Beldžiantis peršalimo ligoms, būkite budresni

Šiauliai

Patarimas. Šlapio, produktyvaus kosulio slopinti neverta, nes kosint valosi bronchai, todėl kosulys vargina tol, kol bronchai išsivalo visiškai. Ligos pradžioje pasireiškiantį sausą, varginantį kosulį slopinti reikia, nes jis dirgina kvėpavimo takus, sukelia krūtinės skausmą, trukdo ilsėtis. gfhjkm123 nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

28798

Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį sergančiųjų peršalimo ligomis skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai, todėl, norėdami nesusirgti, turime būti sau atidesni.

Peršalimo ligos atakuoja, susilpnėjus imunitetui

Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, kurie apsigyvena nosiaryklėje ar ryklėje. Jie lengvai plinta oro lašeliniu būdu, žmogui kosint, čiaudint, kalbant, per nešvarias rankas ir bendrai naudojamus daiktus, todėl, esant higienos trūkumams, užsikrėsti nėra sudėtinga. Didesnė rizika peršalti yra vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems.

Sloga – viena dažniausių ligų. Šis negalavimas vargina, nors tęsiasi tik keletą dienų, tačiau, netinkamai gydant, gali trukti kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. Sloguoti dažniausiai pradedama, kai į nosies gleivinę patenka virusų, peršalus ar nusilpus imunitetui.

Slogos simptomai paprastai pasireiškia, praėjus dviem ar trims dienoms po užsikrėtimo. Dažniausiai vargina tokie simptomai: užsikimšusi nosis, čiaudulys, paburksta sinusų dangalai, peršti gerklę, skauda galvą. Sergantiesiems sloga ne visada pakyla temperatūra arba ji būna nedidelė.

Netinkamai gydant slogą, dažnai pasireiškia antrinių bakterinių infekcijų, kurios sukelia vidurinės ausies ar sinusų uždegimą, reikalaujantį gydymo antibiotikais. Temperatūra, sinusų srities skausmas ir skrepliavimas rodo esant komplikacijų, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją.

Gripas – ne peršalimas

Peršalimas dažnai painiojamas su rimtesne liga – gripu, kuris, atvėsus orams, taip pat nesnaudžia. Nors gripo ir peršalimo simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, tačiau gripo sukeliami negalavimai žymiai sunkesni.

Liga dažniausiai prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra (aukštesnė nei 39 laipsniai), atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, kyla galvos ir raumenų skausmų, žmonių vadinamų „kaulų laužymu“, prasideda sausas kosulys. Gripo simptomai gali būti ir apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas, kliedėjimas, ypač kai pakyla labai aukšta temperatūra.

Karščiavimas – normali gynybinė reakcija

Vos tik pakilus temperatūrai, jokiu būdu nesistenkite numušti jos iki „normalios“. Nei suaugusiojo, nei vaiko kūno temperatūra niekada nebūna pastovi. Kūno temperatūra 0,8–1,2 laipsnio svyruoja pagal paros metą, judėjimą, aplinkos temperatūrą, aprangą ir kt. Žemiausia kūno temperatūra būna, kai sulėtėja medžiagų apykaita, t. y. 2–4 val. nakties bei apie 6 val. ryto, o aukščiausia – 18–22 val. vakaro, taip pat po valgio ar daugiau pajudėjus.

Prisiminkite, kad karščiavimas – tai organizmo gynybinė funkcija. Taip jau gamtos surėdyta, jog žmogaus organizmas tuoj pat pastebi nepageidaujamus svečius – bakterijas arba virusus ir nedelsdamas pajungia į darbą stiprų ir gerai organizuotą imuninio atsako mechanizmą: aktyvuoja vadinamas „karines pajėgas“, t. y. apsaugines ląsteles: makrofagus, leukocitus ir limfocitus. Be to, organizme nedelsiant išauga apsauginių antikūnų, baltymų ir interferono kiekis, kurių tiesioginė paskirtis – kovoti su atėjūnais.

Jeigu retai sergantis žmogus karščiuoja iki 39–40,5 laipsnių, gaminasi antikūnai. Taip organizmas tarsi švarinasi, sveiksta. Todėl geriau pakentėti ir temperatūros nemažinti. Tad, jei karščiavimas nedidelis – iki 38 laipsnių ir daugiau temperatūra nekyla, nereikėtų gerti jokių temperatūrą mažinančių vaistų.

Kita vertus, nemušti temperatūros pravartu ir todėl, kad ji yra tikras infekcijos liudininkas. Yra temperatūros, vadinasi, infekcija gyva ir sveika. Panaikinsime temperatūrą, pražiopsosime ir pačią infekciją su jos komplikacijomis.

Kuomet peršalimas yra virusinio pobūdžio, aukšta temperatūra yra geras ženklas. Jei virusas pateko į organizmą ir ten vyraujanti temperatūra yra 35–36 laipsniai, tuomet jam tokia aplinka yra komfortiška dauginimuisi. Kai temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ir šiek tiek daugiau, tuomet dauginimosi procesas baigiasi, o esant 39 laipsnių temperatūrai, virusas žūva.

Reikalavimai, kuriuos būtina išpildyti

Sukilus temperatūrai, būtina maksimaliai išlaisvinti karščiuojantį žmogų iš drabužių, nukloti nuo sergančiojo visas antklodes ir visus pledus. Taip organizmas sparčiau į aplinką atiduos sukauptą karštį. Taip pat ne ką mažiau svarbu dažnai vėdinti patalpas.

Karščiuojantis organizmas daug skysčių išgarina per odą, jų netenkama kvėpuojant ir pan., todėl prarastą skysčių kiekį būtina atgauti. Jei, pakilus temperatūrai, negersite pakankamai skysčių, prasidės organizmo dehidratacija, tuomet savijauta dar labiau pablogės.

Gerti reikia nuolat su nedidelėmis pertraukomis ir pakankamai daug tol, kol pasveiksite. Sirgdami rinkitės ne kavą, o liepžiedžių arba aviečių lapų arbatą su medumi. Avietės, juodieji serbentai, spanguolės, bruknės, liepų žiedai, medus sustiprina prakaito išsiskyrimą ir slopina karščiavimą bei drebulį. Kartu su jais į organizmą patenka vitaminų – mineralų, tikrai reikalingų šiomis sunkiomis minutėmis. Paprasta, jūsų mėgiama arbata – taip pat vaistas: joje daug tiamino, kuris stimuliuoja imunitetą.

Galite pasiruošti arbatos, paėmę lygiomis dalimis šermukšnio ir putino uogų, užpylę jas karštu vandeniu, įdėję šiek tiek medaus. Gurkšnokite visą dieną. Taip pat galite gerti ir negazuoto kambario temperatūros mineralinio vandens. Karščiuojant pravartu gerti džiovintų slyvų kompoto, nes prakaituodami prarandame daug kalio.

Temperatūrai mažinti nepelnytai pamiršti vandens kompresai, kuriuos galima uždėti ne tik ant kaktos, bet ir pažastų bei kirkšnių srityse. Taip pat kūną vėsinti efektyvu, pridedant kompresus prie kaklo šoninių dalių, alkūnių linkių, pakinklių, kur į kūno paviršių išeina stambios kraujagyslės.

Karščiuojant padeda ir rauginto kopūsto lapas. Jį reiktų pridėti prie riešo – ten, kur jaučiamas pulsas.

Daugiau dėmesio sau

Peršalimo profilaktikai svarbu nuolat stiprinti imunitetą, sveikai ir reguliariai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti streso, sportuoti. Kadangi peršalimo ligos plinta oro lašeliniu būdu, būtina dažnai vėdinti patalpas, kad sumažintume ore tvyrančią jų koncentraciją. Kai aplink mus padaugėja kosinčių, sloguojančių bendradarbių, kai suserga šeimos nariai, turime nepamiršti dažniau plautis rankas, nenaudoti tų pačių daiktų, vengti kontakto su sergančiaisiais, žmonių susibūrimo vietų.

Ne veltui sakoma, kad miegas gydo visas ligas, todėl daugiau laiko praleiskite miegodami arba tiesiog ilsėdamiesi. Esant aukštai temperatūrai, lydimai galvos skausmo bei raumenų spazmų, užmigti nėra paprasta. Tokiu atveju itin veiksmingai pasitarnauja citrinos. Jų sulčių galima išspausti į vandenį: 1 valg. šaukštas 1 stiklinei vandens, galima įdėti ir medaus. Šis gėrimas itin veiksmingas – savijauta pagerės jau po 30 min.

Efektyvu suvalgyti greipfrutą, kelis apelsinus ar nedidelę citriną – karščiuojantis organizmas, staiga gavęs tikrą vitamino C bombą, suskubs stimuliuoti interferono gamybą. Tam tinka ir šermukšnio, spanguolių, putino uogos. Nepamirškite morkų – sutarkuokite jas smulkia tarka ir išspauskite sultis. Gerkite pašildytas kas pusvalandį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt