Be­lai­dis in­ter­ne­to tink­las (Wi-Fi) na­muo­se: kaip už­tik­rin­ti sau­gumą?

Ar ži­no­te, kad slap­ta­žo­dis sau­go ne tik jūsų elekt­ro­ni­nio pa­što dėžutę, pa­skyrą so­cia­li­nia­me tink­le, bet ir visą be­laidį (Wi-Fi) tinklą na­muo­se?
Da­lis in­ter­ne­to var­to­tojų turbūt ne­galėtų pa­sa­ky­ti sa­vo namų be­laid­žio tink­lo marš­ru­ti­za­to­riaus slap­ta­žod­žio. Bet ne dėl pra­stos at­min­ties. Žmonės tie­siog nau­do­ja ga­myk­linį slap­ta­žod­žio va­riantą – tą pa­tį, ku­ris bu­vo įves­tas ir ne­pa­keis­tas, kai na­muo­se bu­vo su­kur­ta ga­li­mybė nau­do­tis be­laid­žiu in­ter­ne­tu.

Įspėja apie pažeidžiamumą

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina pakeisti į stipresnį, nes gamykloje įrangai suteiktas slaptažodis yra labai pažeidžiamas. Maršrutizatoriaus pažeidžiamumu lengvai gali pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai.

Alytuje gyvenantis 71 metų Algirdas sako, kad belaidį internetą namuose įsidiegė prieš kelerius metus. Anot senjoro, jam užteko ir laidinio interneto, tačiau Wi-Fi tinklo visada prašydavo dažnai į svečius užsukantys anūkai. „Vaikai naudoja planšetes, turi išmaniuosius telefonus ir mėgsta jais žaisti. Sakė, kad jų žaidimai ir filmukai tiesiog ryja duomenis. Žentas padėjo nusipirkti maršrutizatorių ir paleisti belaidį internetą visame bute. Ir pats ėmiau naudotis Wi-Fi, kai vėliau įsigijau išmanųjį telefoną. Pavyzdžiui, per „WhatsApp“ programėlę kalbuosi su vaikais, siunčiu ir gaunu nuotraukas“, – pasakoja Algirdas.

Jis šypsosi prisiminęs, kad vienas iš anūkų netyčia prisijungė prie kaimyno belaidžio tinklo – tiesiog atspėjo slaptažodį – paprastą skaičių seką. „Aš atkreipiau dėmesį, nes pasirodė labai keista, kad slaptažodį atspėti gali net vaikai. Ką jau kalbėti apie programišius? Iškart pasinagrinėjau, ar mano paties naudojami slaptažodžiai yra saugūs. Išsiaiškinau, kad maršrutizatoriui naudoju pirminį gamyklinį slaptažodį, kuris neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų“, – savo atradimu dalijasi pensininkas. Jis sugalvojo ilgą ir sudėtingą slaptažodį, kurio aklai niekas negalėtų atspėti, o ir įsilaužėlių įranga turėtų rimtą uždavinį.

Ne veltui NKSC kibernetinio saugumo ekspertai ragina visus maršrutizatorių savininkus peržiūrėti savo prietaisų nustatymus. Saugų slaptažodį turėtų sudaryti bent 12–14 simbolių seka iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų ir specialiųjų simbolių.

Silpnas slaptažodis – tarsi neužrakintos namų durys

Kibernetinio saugumo specialistai yra pastebėję, jog maršrutizatoriui naudojamas gamyklinis ar tiesiog silpnas, lengvai atspėjamas slaptažodis atveria galimybes įsilaužėliui naudotis vartotojo namų interneto prieiga, šnipinėti duomenų srautą, vykdyti kitas nusikalstamas veikas. Taigi, dėl netinkamos apsaugos Algirdo namų internetas ir kompiuteris galėjo tapti ne tik nusikaltėlių taikiniu, bet ir įrankiu, kėsinantis į kitų žmonių ar įmonių turtą. „Jeigu nebūčiau susizgribęs, turbūt galėjau tapti nusikaltėlių sąjungininku prieš savo valią“, – svarsto senjoras.

Projekto esaugumas.lt partnerės, bendrovės „Critical Security“ kibernetinio saugumo ekspertai išsiaiškino, kad namų interneto vartotojai naudojasi belaidžio tinklo maršrutizatoriais, kuriems suteikiamas pirminis gamyklinis slaptažodis sudarytas iš atsitiktinai generuojamų 10 simbolių ilgio sekos. Seką sudaro skaitmenys ir didžiosios raidės nuo A iki F. Anot specialistų, skirtingų simbolių imtis šiuose slaptažodžiuose yra per maža, todėl virtualus belaidžio tinklo užraktas tampa lengvai pažeidžiamas slaptažodžių parinkimo (angl. brute-force) atakoms.

NKSC praneša, kad tokių maršrutizatorių belaidžio tinklo pirminio slaptažodžio nulaužimo laikas įprastu namų kompiuteriu, priklausomai nuo turimos įrangos, gali trukti iki 30 dienų. O pasitelkus didesnius kompiuterinius skaičiavimo pajėgumus, maksimalus nulaužimo laikas žymiai sutrumpėja iki valandų. Tad paprasčiausias būdas apsisaugoti – pasikeisti gamyklinį slaptažodį, kuris yra nurodomas ant maršrutizatoriaus dėžutės, greta užrašo „Wireless Key“, „Wireless Password/PIN“ ar „Network Key“.

Problemą atskleidė įrenginių tyrimas

NKSC duomenimis, nesaugių prietaisų Lietuvoje gali būti apsčiai. Problema užfiksuota šiemet tirtų maršrutizatorių „Technicolor“ TG389ac ir TG789vac v2 modeliuose, „D-Link“ DIR-825/AC/G1 bei daugumoje TP-LINK maršrutizatorių modelių.

NKSC pažymi, kad dėl didelės apimties ir įvairovės ne visi rinkoje esantys maršrutizatoriai buvo ištirti, o prekyboje gali būti ir daugiau modelių su panašiu pažeidžiamumu.

Anot kibernetinio saugumo ekspertų, labiausiai susirūpinti turėtų vartotojai, kurių Wi-Fi tinklo slaptažodį sudaro tik skaitmenys. Tokio tipo slaptažodis yra itin silpnas ir kelia didelę grėsmę vartotojams.

Daugiau informacijos apie tinkamą slaptažodžių pasirinkimą galima rasti NKSC interneto svetainėje https://www.nksc.lt/rekomendacijos.html, pasirinkus nuorodą „Slaptažodžių stiprumas, sudėtingumas ir sauga“.

Reklama