Bibliotekininkė, nesiskirianti su fotoaparatu

Marijampolė
„Šviesos poezija“ – jau ketvirtoji A. Jankeliūnienės fotografijos darbų paroda. Ričardo Pasiliausko („Suvalkietis“) nuotrauka
Birutė Montvilienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Su fotoaparatu, galima sakyti, nesiskirianti bibliotekininkė, kelionių gidė, literatė Asta Jankeliūnienė, Kalvarijos viešosios bibliotekos lankytojus ir kolegas pradžiugino savo fotografijos darbų paroda „Šviesos poezija“. Vieną iš bibliotekos erdvių puošia nuotraukų autorės užfiksuoti daugiausia gamtos vaizdai – pro namų, netgi autobuso langą, žiema arba vasara, Graikijos jūra ir gimtojo krašto laukai.

Su fotografavimu A. Jankeliūnienė pažįstama dar nuo vaikystės. Jos tėtis ne tik fotografavo, tačiau pats ir fotojuostas ryškino, ir nuotraukas darė. Į fotografijos meną ji iš pradžių atėjo „iš reikalo“: kaip buvusio leidinio „Kalvarijos kronika“ fotokorespondentė buvo panirusi į reportažinę fotografiją. Vėliau, pradėjus aktyviau keliauti, fotoaparatas tapo būtinybe. Keitėsi ir požiūris į sustabdytą akimirką. Atsirado kitoks žvilgsnis, dėmesį patraukdavo tokios detalės, kurių anksčiau net nepastebėdavo. Gamtos grožis, architektūra – viskas prašėsi ir tebesiprašo būti įamžinta, juolab, kad po kurio laiko daugybė nuotraukų tampa užfiksuota istorija, kurios virsmą stebėti ne tik įdomu, bet ir naudinga. Štai kodėl Asta su fotoaparatu niekada nesiskiria.

Savo draugus socialiniuose tinkluose A. Jankeliūnienė džiugina vienai ar kitai nuotraukai pačios skirtais „Vakaro pamąstymais“. O šalia minėto vaizdo pro autobuso langą iš kelionės į Vilnių radosi štai toks ketureilis:

„Nuo kalno lėkti su vėjeliu visada smagu.

Ir pastangų nereikia ir greitis kitas...

Pakelėje kažkas pametė kepurę...

… ai, čia Bonapartas skubėjo...“

     A. Jankeliūnienės nuotraukomis iliustruotas ne vienas kraštotyros leidinys. Ji ne kartą dalyvavo „Suvalkiečio“ laikraščio skaitytojų fotokonkursuose.

     „Šviesos poezija“ – jau ketvirtoji A. Jankeliūnienės fotografijos darbų paroda.