Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Baltijos šalyse net 4 iš 5 gyventojų, turėdami tinkamas sąlygas, kurtų nuosavą verslą. Daugumos lietuvių nuomone, verslo pradžiai svarbiausia turėti užtektinai santaupų ir puikią idėją.
Latviai mano, kad svarbiausia yra žinios, o estams svarbiausia idėja ir žinios. Tai rodo DNB banko užsakymu bendrovės Spinter tyrimai“ atliktas ir ketvirtadienį pristatytas Baltijos šalių gyventojų verslumo tyrimas.
DNB banko Smulkių verslo klientų departamento vadovo Andriaus Ivašausko teigimu, didžiausias dėmesys švietimui apie verslą skiriamas Estijoje.
„Visose trijose Baltijos šalyse žinios, idėja ir santaupos yra vertinamos kaip trys svarbiausi dalykai norint pradėti verslą. Bendrame kontekste labiausiai išsiskiria estai, aukščiausiai įvertindami žinių ir idėjų svarbą verslo startui. Tai ir yra pamatas verslui pradėti, o toks estų pasirinkimas greičiausiai rodo, kad šalyje švietimui apie verslą ir ugdymui skiriamas didesnis dėmesys. Tuo tarpu finansavimas - nesureikšminamas“, - sakė jis.
Palankiausiai verslo kūrimo sąlygas savo šalyje vertina Estijos gyventojai, kur net 57 proc. mano, kad sąlygos yra palankios arba greičiau palankios. Lietuvoje verslo aplinką palankiai vertina 33 proc., o Latvijoje dar mažiau - 26 proc. - gyventojų.
„Verslo aplinkos vertinimui įtakos turi ir valdžios įvaizdis. Estijos vadovams pavyko įtikinti, kad valdžia kuriant verslą yra partnerė, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje valdžios institucijos laikomos vienu iš verslo kūrimo kliuvinių, kuriuos reikia įveikti. Tačiau net ir tai nesumažina mūsų verslumo - mes palankiausiai įvertinome savo gebėjimą ir norą kurti verslą, prisitaikymą prie kliento bei rinkos sąlygų. Taip pat Lietuvoje geriausiai vertinami savo verslą kuriantys žmonės“, - sako A. Ivašauskas.
Lietuvoje kuriančius savo verslą asmenis palankiai vertina 43 proc. respondentų, Latvijoje - 38 proc., o Estijoje - 37 proc. ir šioje šalyje tik procentu pagal palankų vertinimą atsilieka samdomą darbą dirbantys žmonės.
Taip pat lietuviai, nors ir nežymiai, išsiskiria noru kurti šeimos verslą. Tokio įmonės modelio norėtų 42 proc. respondentų, kai Latvijoje ir Estijoje to norėtų atitinkamai 37 ir 36 proc. gyventojų.
„Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, didesnė gyventojų dalis gyvena mažuose miesteliuose, kaimuose ar rajonuose, todėl ir noras kurti šeimyninius, o ne multimilijoninius verslus yra stipresnis. Jei apklaustumėme tik sostinių gyventojus, tokio skirtumo tarp Baltijos šalių nebūtų“, - teigė A. Ivašauskas.
Lietuvoje labiausiai norima kurti verslą turizmo ir viešojo maitinimo (15 proc.) ir prekybos (14 proc.) srityse, latvių prioritetas - gamyba (14 proc.), o Estijoje daug labiau nei pas kaimynes vertinama IT sritis (12 proc.).
Anot A. Ivašausko, tyrimas nupiešia ganėtinai optimistinį ne tik Baltijos šalių, bet ir Lietuvos paveikslą: net 80 proc. tautiečių turėdami galimybę norėtų turėti savo verslą, nemaža dalis svarsto tokią galimybę, o ir verslininkai šalyje gerai vertinami. Maža to, dauguma apklaustųjų mano, kad nei amžius, nei išsilavinimas, nei lytis neturi reikšmės, jei ketinimai pradėti verslą yra rimti.