Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai: branginame savo draugystę su Švedija

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

186114

Šiais metais rugpjūčio 28 dieną minime 30-ąsias Švedijos ir Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo metines. Minėdami šią sukaktį ir prisimindami, kaip prieš tris dešimtmečius buvo atkurta Baltijos valstybių nepriklausomybė, šių šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atliko Švedija ir kaip įgyvendino viziją, skirtą paremti Baltijos šalių laisvės siekius.

„Sovietų okupuotoms Baltijos valstybėms demokratija nebuvo svetima. Jos buvo nepriklausomos tarp dviejų pasaulinių karų. Prisiminimai apie demokratinę savivaldą dešimtmečius palaikė gyvą laisvės dvasią – tiek savo šalyse, tiek ir už jų ribų. Ranka pasiekiamas, klestintis ir stabilus laisvasis pasaulis kitoje jūros pusėje buvo nuolatinė paskata sugrįžti į Europos demokratinių valstybių šeimą.

Dešimtojo dešimtmečio pradžioje švedai išreiškė stiprią moralinę paramą Baltijos nepriklausomybės siekiui dalyvaudami vadinamuosiuose „pirmadienio“ susirinkimuose Normalmstorgo aikštėje Stokholme.

Vėliau prie šio proceso su šūkiu „Mes remiame baltus“ prisijungė ir kiti Švedijos miestai. 76 savaites iš eilės, nuo 1990 m. kovo 19 dienos iki 1991 m. rugsėjo 16 dienos, Švedijos politikai, visuomenės veikėjai ir išeiviai iš Baltijos šalių nuolat susitikdavo maždaug 50-yje šalies miestų, norėdami išreikšti paramą ir plėtoti Švedijos politinę ir praktinę paramą Baltijos šalių nepriklausomybei“, – rašoma trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų Evos-Mariios Liimets, Edgaro Rinkevičiaus ir Gabrieliaus Landsbergio bendrame pareiškime.

Pasak Baltijos šalių ministrų, nuo tada, kai Baltijos šalys atvirai pasisakė už nepriklausomybę, jos jautė tvirtą Švedijos ir jos žmonių palaikymą kelyje atgal į tarptautinę bendruomenę, į vientisą ir laisvą Europą. Švedija, pasak užsienio reikalų ministrų, buvo pirmoji šalis, įsteigusi savo diplomatines atstovybes Rygoje, Taline ir Vilniuje. „Kartu su kitais partneriais ir draugais Švedijos teikiama politinė parama ir pagalba Baltijos šalims įgyvendinant demokratines reformas ir stiprinant pajėgumas buvo labai svarbi mūsų Europos integracijai. Švedijos žmonių paramos mastą ir gylį geriausiai atskleidė dešimtys ir šimtai savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės veikėjų, dalyvavusių teikiant pagalbą visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms, universitetams, mokykloms, globos namams, religinėms bendruomenėms, kultūros organizacijoms ir centrams“, – prisimenama pareiškime.

2004 m. gegužės 1 dieną Baltijos šalims tapus visateisėmis ES narėmis, dvišalis bendradarbiavimas vystėsi vis sparčiau. Šiandien Švedija ir trys Baltijos valstybės glaudžiai bendradarbiauja kaip partnerės, turinčios bendras vertybes ir interesus. Švedija yra svarbi ir patikima Baltijos šalių partnerė, ypač ekonomikos, energetinio saugumo, gynybos, žmogaus teisių ir kitose srityse, pažymi Baltijos šalių ministrai. Pasak jų, Švedijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos ekonominiai santykiai klesti: jau daug metų prisidedame prie abipusio ekonomikos augimo ir konkurencingumo. Laikas parodė, kad raktas į mūsų sėkmę – didesnė verslo sinergija, kurią palengvina arti viena kitos esančios mūsų šalys, abipusiai naudingi verslo ryšiai, naujoves skatinantis bendradarbiavimas mokslo ir mokslinių tyrimų srityje.

Šiaurės ir Baltijos regionui priklausančios Švedija ir Baltijos šalys yra jo centre, kuriam būdingas stabilumas, dialogas ir bendradarbiavimas. „Esame pasiryžę laikytis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos ir daugiašališkumo ir glaudžiai bendradarbiaujame tarptautiniuose forumuose – JT, ESBO, Europos Taryboje, BJVT ir kitur. Būdamos Europos Sąjungos narėmis, glaudžiai bendradarbiaujame kuriant Sąjungos ateitį. Taip pat palaikome puikų bendradarbiavimą saugumo srityje, atsižvelgiant į bendras grėsmes ir iššūkius, su kuriais susiduria mūsų Šiaurės ir Baltijos šalių šeima. Tik suvieniję savo pastangas galėsime puoselėti bendras vertybes ir daryti didesnį poveikį“, – įsitikinę Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai.

Anot jų, Baltijos šalių ir Švedijos draugystę suformavo šimtmečius trunkanti Baltijos jūros pakrantės istorija, sujungusi mūsų žmones darbu, prekyba, bendromis vertybėmis ir kultūra.

„Šios dienos jubiliejus – proga pažvelgti į ateitį. Mūsų tautos gali dirbti kartu, kad Europa taptų ekologiškesnė ir labiau skaitmeninė. Kartu inovacijomis galime sustiprinti savo individualų ir regioninį prekės ženklą. Pasaulyje, kuriame nuolat ir sparčiai tobulėja technologijos, mūsų regionas turi bendradarbiauti, kad neatsiliktų nuo pokyčių tempo ir išliktų tarp lyderių. Mes jau turime tvirtą pagrindą, kuriuo galime remtis. Švedija ir Baltijos šalys turi daug talentų, švarią gamtą ir tvirtą ekonomiką. Tikimės, kad per kitus 30 metų ateinančiai kartai sukursime galimybių kupiną ateitį.

Visi esame suinteresuoti, kad Šiaurės ir Baltijos regionas būtų stabilus, saugus, klestintis ir konkurencingas. Be to, esame ne mažiau suinteresuoti padėti tiems, kurie mūsų kaimynystėje kuria laisvą ir demokratinę visuomenę. Branginame savo draugystę su Švedija ir tikimės, kad tvirtas mūsų ryšys taps dar tvirtesnis plečiant, įvairinant ir stiprinant Baltijos ir Švedijos bendradarbiavimą siekiant bendrų tikslų“, – rašoma trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt