Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Išmokos, asociatyvi nuotr. Unsplash nuotr.
Emilija FerdmanaitėŠaltinis: ELTA
Pirmąją susitikimo dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateičiai ir užtikrinimui, kad Baltijos šalių ūkininkai turėtų tokias pat galimybes, kaip ir jų kolegos kitose bloko šalyse.
„ES narės esame jau 20 metų, tačiau mūsų tiesioginės žemės ūkio išmokos tebėra mažesnės už vidutines. Tuo tarpu gamybos sąnaudos pas mus dažnai didesnės, o klimato sąlygos – sudėtingesnės. Dėl to tiesioginių išmokų paskirstymo klausimas yra dar aktualesnis. Siekiant sąžiningos konkurencijos, tiesioginės išmokos visose valstybėse narėse turėtų būti suvienodintos. Manau, kad bendradarbiavimas su Baltijos šalimis mums suteikia galimybę užsitikrinti vienodas galimybes“, – teigė Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministrė Piret Hartman.
Ketvirtadienio vakaro susitikime dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Latvijos ministras Armands Krauze. Vėliau prie diskusijos prisijungė Moldovos ir Ukrainos ministrai Vladimiras Bolea ir Vitalijus Kovalas.
Kalbant apie Estijoje vykdomą viešojo transporto reformą, P. Hartman surengė atskirus susitikimus su kadenciją baigiančiu Lietuvos susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu ir būsimuoju ministru, dabartiniu Seimo nariu Eugenijumi Sabučiu.
„Abu jie pabrėžė, kad nepakankama kelių priežiūra ir viešojo transporto problemos – pagrindiniai Lietuvos iššūkiai. Pristačiau jiems Estijos viešojo transporto reformos planą ir paklausiau jų apie Lietuvos patirtį. Jie taip pat siekia sukurti vieningą bilietų pardavimo sistemą, tačiau didžiausias jų rūpestis, kaip ir Estijos, yra viešojo ir privataus sektorių veiklos koordinavimas bei autobusų ir geležinkelių paslaugų suderinimas“, – sakė P. Hartman.
Vizito metu P. Hartman taip pat aplankė Vilniuje veikiantį žemės ūkio klasterį „Agrifood“, kuris vienija 96 šio sektoriaus įmones ir jungia viešąjį sektorių, investuotojus, mokslinių tyrimų institutus ir startuolius. „Agrifood“ visose trijose Baltijos šalyse organizuoja hakatonus, kurių metu padeda žemės ūkio įmonėms rasti naujų galimybių. Estijos ministrė ir „Agrifood“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė susitarė dėl kelių galimų ateities bendradarbiavimo projektų.
Ketvirtadienį P. Hartman taip pat lankėsi Estijos ambasadoje Vilniuje ir susitiko su naujai paskirta ambasadore Kaili Terras. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama visapusiškam saugumui, krizių centrams ir aprūpinimui maistu. Ministrė taip pat domėjosi žemės ūkio įmonių vaidmeniu ambasados ekonominės diplomatijos veikloje ir Estijos maisto gamintojų susidomėjimu Lietuvos rinka.
Penktadienį Baltijos šalių ministrų susitikimas tęsėsi Vilniuje ir Kaune: vyko daugiašalės diskusijos ir vizitai į vietos įmones. Antrąją dieną daugiau dėmesio buvo skiriama Europos Sąjungos plėtrai.