„Baltijos kelio“ bėgime pareigūnė įveikė 117,8 km

Panevėžys

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

50844

2018-08-24 – 2018-08-26 dienomis Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija organizavo 27-ąjį Baltijos kelio bėgimą. Bėgimo tikslas – priminti trijų Baltijos valstybių siekį atkurti laisvę ir nepriklausomybę. „Baltijos kelio“ bėgimą 1991 metais pirmą kartą organizavo Lietuvos ištvermingųjų sporto sąjūdis „Ąžuolai ir Liepos“.

201809033.jpg

Šis istorinis bėgimas primena Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių 1989 m. rugpjūčio 23 d. išreikštą siekį atkurti Laisvę ir Nepriklausomybę bei protestą prieš Molotovo–Ribentropo paktą, panaikinusį Baltijos šalių nepriklausomybę. Tą dieną, apie 2,5 mln. žmonių susikibo į nenutrūkstamą 650 km. Ilgio grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną, ir taip simboliškai atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos. Gyvoji grandinė, sujungusi Baltijos šalių sostines Vilnių, Rygą ir Taliną, tuomet pasaulyje buvo išskirtinė ir vienintelė.

Šias metais bėgime dalyvavo 32 bėgikai iš trijų Baltijos šalių, Lietuvai atstovavo 23 vyrai ir dvi moterys, iš kurių viena Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja Jurgita Packevičienė.

Bėgikai mėgėjai per 3 dienas turėjo įveikti daugiau nei 600 kilometrų ir taip atkartoti gyvąją Baltijos kelio grandinę. 2018-08-24 10 val. bėgikai startavo Vilniaus Katedros aikštėje. Grupėmis po tris, keturis, kas 10 kilometrų keisdami vieni kitus, kiekvienas sportininkas per tris dienas turėjo vidutiniškai nubėgti po 100 kilometrų. Buvo bėgimo entuziastų, kurie palaikydami komandinį bėgimą į dieną įveikdavo ir po 80 km., o per tris dienas įveikė net didesnį nei 200 kilometražą. Jurgita Packevičienė palaikydama bėgikus entuziastus per tris dienas įveikė 117,8 km, ilgiausią atstumą apie 56 km. prabėgdama Lietuvos keliu.

Bėgimo dalyviai visame Baltijos kelyje, prie miestų, rajonų įsimintinų vietų sustodavo pagerbti – kryžių, ąžuolų, simbolinių akmenų, susitikdavo su vietos žmonių bendruomenėmis. Lietuvoje bėgikai tradiciškai buvo laukiami greitkelyje prie Vilniaus, Širvintų rajonų ribų. Panevėžio mieste bėgikai tradiciškai buvo pasitikti prie miesto savivaldybės, o jėgas galėjo pastiprinti sočia cepelinų vakariene. Prie Pasvalio rajono ribos, ties Pumpėnų miesteliu, bėgikus pasitiko smagaus ansamblio armonikos akordai su šokiais nepaleidusiais bėgikų iki pat sutemų. Pasvalio miestą, kur buvo numatyta pirmoji nakvynė bėgikai pasiekė 21 val. Rugpjūčio 25-ąją, pirmasis bėgikų ketvertukas, vedamas rajono pareigūnės Jurgitos Packevičienės, vėl į kelią išbėgo anksti ryte, apie 5 val, apie 8 val. bėgikai sustojo papusryčiauti svetingoje Saločių miestelio bendruomenėje ir toliau tęsdami savo misiją pajūrio keliais bėgo iki Latvijos sostinės Rygos. Rygoje, prie Laisvės paminklo bėgikus pasitiko Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas ir Latvijos lietuvių bendruomenė.

Sveikindamas bėgikus ir juos pasitikusius A. Žurauskas padėkojo bėgimo organizatoriams už valstybingumo atminties puoselėjimą ir pakvietė kitais metais taip pat gražiai paminėti Baltijos kelio trisdešimtmetį. Bėgikai padėjo gėlių prie Laisvės paminklo ir drauge su susirinkusiais sugiedoję Lietuvos bei Latvijos himnus išskubėjo Baltijos keliu link Estijos.

Antrajai nakvynei bėgikai sustojo likus apie 10 km iki Estijos Respublikos sienos, Latvijos Salacgrivos mietelyje, o 2018-08-26, sekmadienį ties Ainaži kirtę Latvijos–Estijos sieną per Piarnu miestą pasiekė sostinę Taliną, kur Estijos parlamento kieme, bėgikus aplodismentais bei laisvės šūksniais pasitiko Lietuvos ambasadorius Estijoje Giedrius Apuokas ir Estijos lietuvių bendruomenė.

Visi bėgimo dalyviai finišavę istorinio bėgimo vietoje, džiaugėsi galėdami jaustis laisvais ir tvirtais žmonėmis, buvo apdovanoti pažymėjimais bei medaliais priminsiančiais jiems jų nubėgtą „Baltijos kelią“.

Lietuvos bėgimo asociacija dėkoja Lietuvos policijos ekipažams lydėjusiems juos Lietuvos teritorijos keliais viso bėgimo metu ir užtikrinusiems bėgikų saugumą.

Daugiau informacijos: www.lbma.lt; http://www.baltijoskelias.lbma.lt/27-2/

2018090341.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt