Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiauliečiai Baltijos kelyje. 1989-08-23. Fot. Jonas Tamulis
Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt
2019 m. rugpjūčio 22 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Baltijos kelio 30-mečiui skirtas renginys. Bus pristatoma Šiaulių sąjūdininko Algirdo Kulikausko filmuota Atgimimo laikotarpio medžiaga, vyks viktorina „Kelias į laisvę“.
Šiemet minime Baltijos kelio 30-ąsias metines. Baltijos kelias – per 600 km nusitęsusi rankomis susikibusių žmonių grandinė, jungusi trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Taip 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, Baltijos valstybių gyventojai išreiškė norą būti laisvais.
Baltijos kelią surengė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Kelias ėjo ruožu: Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas. Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos. Baltijos kelias buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Šiauliuose 1989 m. rugpjūčio 23-oji prasidėjo teatralizuotomis akcijomis, skirtomis Molotovo-Ribentropo pakto metinėms. Gatvėmis važinėjo paktą simbolizuojantys Stalino ir Hitlerio personažai, vyko piketai prie Šiaulių karinio komisariato, KGB pastato, monumento sovietiniam kareiviui. Po šių renginių autobusų kolona iš Saulės laikrodžio aikštės išvyko į Baltijos kelią. Dauguma šiauliečių vyko į Panevėžio–Pasvalio r., kur numatytose kelio atkarpose stojo į gyvąją grandinę. Atrodė, kad į kelią išvyko visas miestas. Minint įvairias Baltijos kelio sukaktis ir siekiant įprasminti šį įvykį, prie Pumpėnų (Pasvalio r.) šiauliečiai pastatė Baltijos kelio atminimo ženklus, kuriuos sukūrė skulptoriai: Gediminas Pyragas, Juozas Šilenskis, Gintautas Lukošaitis.
Renginyje Chaimo Frenkelio viloje bus demonstruojama Šiaulių sąjūdininko, žinomo dokumentinio kino kūrėjo ir fotometraštininko, ilgamečio Lietuvos kino mėgėjų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininko, Lietuvos sąjūdžio Šiaulių skyriaus vadovo Algirdo Kulikausko filmuota Atgimimo metų medžiaga. A. Kulikauskas fotografija ir kinematografija susidomėjo prieš šešis dešimtmečius. Fotografuoti ir pasigaminti pirmąjį fotoaparatą jį išmokė šiaulietis dailininkas Gerardas Bagdonavičius. 1960 m. A. Kulikauskas įsigijo pirmąją mėgėjišką kino kamerą. Prasidėjus Atgimimui, A. Kulikauskas fiksavo to meto įvykius: mitingus, eisenas, piketus ir kt. Norėjosi nufilmuoti, įamžinti visa tai, ko anksčiau nebuvo. Gaila, kad ne visur suspėdavo, o ir kino juostų ne visada turėdavo.
Baltijos kelio 30-mečio minėjimo dalyviai Chaimo Frenkelio viloje taip pat galės dalyvauti viktorinoje „Kelias į laisvę“ ir pasitikslinti savo žinias apie Atgimimo laikotarpį, kurio vienas ryškiausių įvykių ir buvo Baltijos kelias. Viktorinoje gali dalyvauti komandos, susidedančios iš 2–5 asmenų. Prašome komandų registruotis iš anksto el. p. istorija@ausrosmuziejus.lt, nurodant komandos pavadinimą ir dalyvių skaičių.