Baltijos jūroje prasidėjo NATO pratybos BALTOPS, dalyvaujant Suomijai ir Švedijai

Baltijos jūroje prasidėjo NATO pratybos BALTOPS, dalyvaujant Suomijai ir Švedijai
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

NATO sekmadienį pradėjo JAV vadovaujamas jūrų pajėgų pratybas Baltijos jūroje, kuriose dalyvauja daugiau kaip 7 000 jūreivių, lakūnų ir jūrų pėstininkų iš 16 šalių, įskaitant į Aljansą siekiančias įstoti Suomiją ir Švediją.

Nuo 1972-ųjų kasmet rengiamomis pratybomis BALTOPS nesiekiama atsakyti į kokią nors konkrečią grėsmę, bet karinis blokas nurodė, kad „dalyvaujant Švedijai ir Suomijai NATO naudojasi proga nenuspėjamame pasaulyje sustiprinti savo jungtinių pajėgų atsparumą ir jėgą“ kartu su šiomis dviem Šiaurės šalimis.

Suomija ir Švedija dešimtmečius laikėsi politikos nesijungti prie karinių blokų, bet Rusijai vasario 24-ąją pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą Stokholmas ir Helsinkis gegužę pateikė paraiškas stoti į NATO. Pastaraisiais metais Maskva ne kartą buvo perspėjusi abi šalis nestoti į Vakarų karinį aljansą ir grasino imtis atsakomųjų priemonių, jeigu jos nuspręstų tai padaryti.

Prieš prasidedant karinių laivynų pratyboms, kuriose dalyvauja 45 laivai ir 75 orlaiviai, Švedijoje, tapusioje pratybų „BALTOPS 22“ priimančiąja šalimi,  apsilankęs JAV kariuomenės aukščiausio rango pareigūnas sakė, kad NATO ypač svarbu pademonstruoti palaikymą vyriausybėms Helsinkyje ir Stokholme.

„Mums, Jungtinėms Valstijoms ir kitoms NATO šalims, šiomis pratybomis svarbu parodyti solidarumą su Suomija ir Švedija“, – šeštadienį kalbėjo JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis).

Per bendrą spaudos konferenciją Stokholme su Švedijos premjere Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) M. Milley pabrėžė, jog Baltijos jūra yra strategiškai svarbus vandens telkinys ir „vienas iš pagrindinių pasaulio laivybos kelių“.

Generolas pripažino, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO būtų „labai problemiškas“ Maskvai ir apsunkintų Rusijos karinę padėtį, nes visa Baltijos jūra būtų supama NATO šalių, išskyrus Kaliningrado srities ir Sankt Peterburgo bei jo apylinkių pakrantes.

Tačiau NATO narė Turkija, palaikanti gerus santykius su Rusija, pareiškė nepritarsianti Suomijos ir Švedijos stojimui į bloką. Ankara teigia, kad Šiaurės šalys remia kurdų grupes, kurias Turkija laiko teroristinėmis. NATO vadovas dabar stengiasi padėti išspręsti šiuos nesutarimus.

Suomija ir Švedija jau seniai yra artimos NATO partnerės ir pratybose BALTOPS dalyvauja nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio.

Šių metų pratybose dalyvauja 14 Aljanso narių – JAV, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Turkija ir Vokietija.

„BALTOPS 22“ baigsis Vokietijos Kylio uoste birželio 17 dieną.

BNS

Redakcija rekomenduoja