Baltijos ir JAV ekspertai stiprina bendradarbiavimą tvarkant ir keičiantis keleivių duomenimis

Sausio 9-10 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdyba su Lietuvos kriminalinės policijos biuru surengė seminarą, skirtą aptarti keleivių duomenų įrašų (PNR) tvarkymo aktualijoms Lietuvoje ir užsienyje.

Tai pirmas toks tarptautinis renginys, įgyvendintas kaip nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos projekto „Keleivių duomenų įrašų (PNR) tvarkymo sistemos plėtra, I etapas“ dalis.

Lietuvos informacijos apie keleivius padalinio (IKP) viršininkas Edmundas Jankūnas pristatė projekto tikslą ir veiklas.

Pagrindinis projekto tikslas – tobulinti dabartinę keleivių duomenų įrašų sistemą, mokyti IKP pareigūnus pažangių PNR duomenų tvarkymo ir analizės metodų, supažindinti Lietuvos tyrėjus ir žvalgus su galimybėmis panaudoti tokius duomenis.

Savo valstybių patirtį šioje srityje pristatė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) IKP atstovai bei nacionaliniai partneriai iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vilniaus ir Kauno apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir Vidaus reikalų ministerijos.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, sveikindamas seminaro dalyvius, džiaugėsi, kad Lietuvoje PNR sistema jau veikia ir pabrėžė, kad, siekiant efektyvesnio keleivių duomenų panaudojimo tyrimams, būtinas glaudus tarptautinis bendradarbiavimas keičiantis PNR duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad, įgyvendindamos PNR direktyvą, šalys sukūrė unikalią nacionalinę teisinę bazę ir informacines sistemas, IKP funkcijas vykdyti buvo įgaliotos skirtingos institucijos.

Antai Estijos IKP, analogiškai kaip Lietuvoje, buvo įsteigtas Policijos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos Bendrajame kontaktiniame padalinyje (ang. Single Point of Contact, SPOC), taip pat atliekančiame tarptautinio keitimosi informacija Interpolo, Europolo ir SIRENE kanalais funkciją.

Lenkijos IKP įsteigtas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir gali didžiuotis įrankiu, automatizuojančiu keleivių duomenų teikimą kompetentingoms institucijoms, vykdančioms tyrimus – prašymai dėl duomenų teikimo ir atsakymai kompetentingoms institucijoms teikiami per specialiai šiam tikslui sukurtą aplikaciją, nepriklausomai nuo to, ar prašymas siunčiamas su slaptumo žyma.

Latvijos IKP įsteigtas Valstybės saugumo padalinyje ir yra išskirtinis tuo, kad, norint gauti keleivių duomenis, įtraukti asmenis į stebimųjų sąrašą ar sukurti profilį, būtinas teisėjo sutikimas, ir dėl to labai kenčia informacijos gavimo operatyvumas.

JAV keleivių duomenų tvarkymo sistema galėtų būti skirtingų sistemų sąveikos pavyzdys – keleivių rizikos vertinimas prasideda nuo prašymo gauti vizą pateikimo, dar nenusipirkus lėktuvo bilieto. Keleivių duomenys gaunami iš skirtingų šaltinių bei duomenų bazių, ir tai teikia galimybę atlikti išsamią išankstinę informacijos apie keleivį analizę bei identifikuoti labiausiai „rizikingus“ keleivius.

Seminaro dalyvius ypač sudomino apsilankymas Lietuvos IKP, kur buvo sudaryta galimybė praktiškai stebėti, kaip tvarkomi keleivių duomenys, susipažinti su šio padalinio veikla.

Apibendrindama dvi dienas vykusį seminarą, Pajėgų valdymo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkė Ana Svetikienė pabrėžė, kad renginio dalyviai, ypač tyrimus atliekančių padalinių atstovai, pasisėmė naujų žinių apie keleivių duomenų panaudojimą tyrimams ir turėjo galimybę užmegzti ryšių su kaimyninių valstybių IKP atstovais. Tai padės sklandžiau bendradarbiauti ir spręsti daugybę praktinių klausimų, ypač gaunant keleivių duomenis iš užsienio.