Balio Buračo fotografijų paroda „Tuojau fotografuoju“ Šalčininkuose (FOTO)

Vilnius

Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

31479

Paroda, skirta 120-osioms fotografo gimimo metinėms paminėti, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo atidaryta 2017 m. rugpjūčio 17 d. Mėnesį veikusios ekspozicijos dalis 2018-aisiais pradeda kilnojamųjų parodų kelionę po Lietuvą. Šios ekspozicijos pagrindą sudaro žmonių su tautiniais kostiumais tema, kuri buvo akcentuojama minint 2017-uosius – Tautinio kostiumo metus. Aktuali tautinių drabužių tema yra ir šiemet, 2018–aisiais, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Foto galerija:

Balys Buračas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarių kaime, Šiaulių apskrityje. 1915 m. įsigijo pirmąjį dumplinį fotoaparatą, sėkmingai išsimainęs jį su vokiečiu į savo įmantriai drožinėtą lazdą. Nuo 1928-ųjų atsidėjo kraštotyrinei veiklai. B. Buračas pirmasis Lietuvoje panaudojo fotoaparatą kraštotyros tikslams ir reportažinėmis bei dokumentinėmis fotografijomis sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą, kurį sentimentaliai įvardijo: „Tai Lietuvėlė vakar...“

Tarptautiniu mastu fotografas buvo įvertintas dar 1937 m. Paryžiuje. Pasaulinėje parodoje „Menas ir technika šiuolaikinėje visuomenėje“ už ten eksponuotą 27 etnografinių fotografijų kolekciją pelnė Didįjį aukso medalį. Jis sėkmingai bendradarbiavo su „Illustrated London News“, garsiąja Larousse enciklopedija, čekų, vokiečių spauda. Iki šiol B. Buračo kaip kraštotyrininko ir fotografo palikimas kelia didelį susidomėjimą: leidiniai gausiai iliustruojami jo etnografinėmis fotografijomis, rengiamos parodos.

Jubiliejinei parodai pavadinti pasirinkta fotografo dienoraščio frazė „tuojau fotografuoju“ atspindi B. Buračo aistrą fiksuoti ir dokumentuoti. Vos pamatęs etnografinių objektų turtingą sodybą, dirbančius ar švenčiančius žmones, nedelsdamas juos fotografuodavo.

Ekspozicijoje 52 vienetai fotoarchyvo ir rankraštinės medžiagos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus B. Buračo fotodokumentų kolekcijos (1921–1939 laikotarpio). Stiklo ir filmo negatyvuose fotografo užfiksuotos akimirkos parodoje eksponuojamos atspaustos ant fotografinio popieriaus ir fotodrobių.

Didelio formato fotodrobėse – žmonės, dėvintys tautinius drabužius. Tai dainininkai, vestuvininkai, muzikantai, šventinių Senovės dienų dalyviai, kuriuos nuotraukų autorius užfiksavo keturiuose etnografiniuose Lietuvos regionuose, juos supančioje natūralioje aplinkoje. Portretiniams atvaizdams būdingas surežisuotas, reportažinis siužetas ir fotografuojamo asmens sudvasinimas.

Fotografiniuose atvaizduose matoma tautinių drabužių visuma ir jų detalės. Moterų statusą šeimoje atspindi galvos apdangalai: demonstruojančių savo vestuvinius drabužius galvas dengia kalpokai, puošti dirbtinėmis gėlėmis, kitos ryši nuometus, skareles, dėvi kepurėles. Vyrų tautiniai drabužiai fotografijose kuklūs: ilgi balti drobiniai marškiniai ir kelnės, liemenės arba tamsūs kostiumai, papildyti skrybėlėmis, kepurėmis, juostomis ar margomis kojinėmis. Žmonių su tautiniais drabužiais fotografijos nukelia stebėtoją į romantizuotą XX a. tarpukario Lietuvą, parodo to periodo tautinio kostiumo madą.

Įrėmintose fotografijose – meistrai, amatininkai, besidarbuojantys žmonės ir vaikai, Lietuvos kraštovaizdžiai su didingos architektūros ir etnografiniais objektais, liaudies menas ir rankraščiai. Kai kurias iš jų papildo B. Buračo sūnėno akademiko Antano Buračo prisiminimai.


Parodos kuratorė menotyrininkė-etnologė Monika Gineikienė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt