Baliniams vėžliams – kiaušinių dėjimo vieta saulėkaitoje

Alytus

Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

55246

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio miškininkai Bestraigiškės miške iškirto 10 arų plotą, vėliau išraus kelmus, padarys smėlio atodangą ir suformuos šlaitą, kad pavasarį Lapotežeryje gyvenantys baliniai vėžliai rastų patogią kiaušinių dėjimo vietą.

Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninis padalinys biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimą Bestraigiškės miške įgyvendino bendradarbiaudamas su Metelių regioninio parko direkcija, vykdydami „Bestraigiškių kaimo apylinkių gamtotvarkos planą“, patvirtintą 2017 m. birželio mėn. 5 d. LR aplinkos ministro įsakymu.

Bestraigiškės miške, esančiame tarp Metelių ir Veisiejų regioninių parkų, nuošaliame Lapotežerio ežerėlyje gyvena nemaža balinių vėžlių populiacija. Šie saugomi gyvūnai mėgsta negilius, šiltus ir švarius vandens telkinius – natūralias kūdras, seklius ežerus, durpingas balas. Gegužės pabaigoje – birželį balinių vėžlių patelės išeina ieškoti vietų kiaušiniams dėti. Nuo vandens telkinio jos gali nutolti kelis šimtus metrų ar net vieną kilometrą ir daugiau, ieškodamos tinkamo smėlėto atviro saulėto šlaito.

„Baliniai vėžliai yra labai reiklūs buveinėms. Gyvenimui, žiemojimui ir kiaušinių dėjimui jiems reikalingos specialios sąlygos. Kiaušinius balinių vėžlių patelės deda reta augmenija apžėlusiuose, smėlėtuose, saulės įšildytuose šlaituose: šių šaltakraujų gyvūnų kiaušiniams gyvybiškai svarbu gauti pakankamą šilumos kiekį. Bėgant laikui atviri saulėti šlaitai užauga aukšta žole, krūmais, medžiais. Didinant balinių vėžlių populiaciją svarbu atkurti arba dirbtinai suformuoti jų buveines“, – pasakoja Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė.

Ilgametę patirtį turintis Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Rimas Tumosa įsitikinęs, kad protingas ir atsargus žmogaus įsikišimas padeda išsaugoti retų gyvūnų populiaciją.

„Aplink Lapotežerį yra miškingos vietos, tinkamas perimvietei šlaitas apaugo, todėl specialiai dėl šių retų gyvūnų iškirtome nedidelį plotą miško – atvėrėme erdvę patekti šviesai ir saulės šilumai. Dar reikės išrauti kelmus ir suformuoti nedidelį smėlio šlaitą. Taip dirbtinai pagerinsime sąlygas vėžlių patelėms ir tikimės, kad pavasarį jos čia vėl ateis dėti kiaušinių“, – apie darbus pasakoja Rimas Tumosa.

„Stebėsime, kaip gyvena ir veisiasi Lapotežerio baliniai vėžliai ir, jei šis sumanymas pasiteisins, kitais metais planuosime pašalinti augmeniją nuo kito ežero šlaito, kad būtų daugiau šviesos ir šilumos vėžliams“, – kalba Metelių regioninio parko ekologė.

Baliniai vėžliai yra saugomi gyvūnai, dažniausiai aptinkami Dzūkijoje – Lazdijų rajono ir Druskininkų miesto savivaldybių teritorijose, kitur Lietuvoje – itin retai. Šie gyvūnai saugomi ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje dauguma vėžlių gyvenamų vietų paskelbtos ES svarbos saugomomis Natura 2000 tinklo teritorijomis. Lietuvoje priskaičiuojama apie 500-600 balinių vėžlių.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų. Šiuo metu vienas pagrindinių valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt