Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai primena, kad balandžio 11-ąją minime Tarptautinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Šią dieną ypatingas dėmesys skiriamas žmonių supratingumui apie ligą, naujų mokslinių tyrimų skatinimui, gydymo naujovių atsiradimui.
Sergančiųjų Parkinsono liga solidarumo gėlė – raudona tulpė. Prieš 25 metus vienas Nyderlandų sodininkas, sergantis Parkinsono liga, išvedė naują tulpės veislę, kurią pavadino „Daktaras Džeimsas Parkinsonas“. Raudona tulpė gavo šį vardą, pagerbiant anglų gydytoją D.Parkinsoną, kuris 1817 metais pirmasis išsamiai aprašė šią ligą. 2005 metais, pažymint Pasaulinę Parkinsono liga sergančiųjų dieną Liuksemburge, raudona tulpė buvo patvirtinta Parkinsono ligos Pasauliniu simboliu.
Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga. Galimos priežastys, sąlygojančios antrinio Parkinsonizmo vystymąsi: kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui, vartojimas. Apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), manganu. Galvos smegenų traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai), augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos.
Parkinsono ligos simptomai – kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas. Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant. Pasireiškia ir kiti požymiai: susilpnėja arba dingsta uoslė, sutrinka miegas, pakinta balsas, pakumpsta laikysena, pakinta eisena, sutrumpėja žingsniai bei dingsta rankų mostai einant, sunkiau atsistoti ir pan.
Parkinsono liga nežino socialinių, etninių, ekonominių ar geografinių ribų. Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc., kiekvienais metais diagnozuojama apie 60,000 naujų atvejų. Žmonių, vyresnių kaip 55 metų. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų amžiaus – tada diagnozuojama jaunatvinė (juvenilinė) Parkinsono liga. Ši forma sudaro apie 5 proc. visų ligos atvejų. Apie 80 proc. parkinsonizmo simptomus patiriančių ligonių serga idiopatine Parkinsono liga, apie 20 proc. – antriniu parkinsonizmu, maždaug 7 proc. iš jų šie simptomai vystosi dėl kitų neurodegeneracinių pakitimų. Lietuvoje sergančiųjų Parkinsono liga yra virš 10 tūkstančių. Beje, nustatyta, kad per ateinančius 50 metų sergamumas šia liga padidės 3 kartus, nes didėja vidutinis populiacijos amžius.
Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingu simptomų vyravimu. Reabilitacijos priemonės, jų apimtys priklauso nuo žmogaus funkcijų sutrikimo lygio, savarankiškumo kasdieninėje veikloje. Pradinėje stadijoje taikomos reabilitacijos priemonės ambulatoriškai, toliau progresuojant ligai jų daugėja, reikalinga visa reabilitacijos specialistų komanda, reabilitacijos programa vykdoma stacionarinėmis sąlygomis ir toliau tęsiama namuose.
Kadangi liga nuolat progresuojanti, tai turi įtakos ir gyvenimo būdo pasikeitimui. Progresuojant ligai gali būti, kad reikės įvertinti tai, ką sergantysis gali realiai toliau daryti ir ką reikia keisti jo kasdieninėje veikloje. Gyvenimo būdo ar kokybės pokyčiai kiekvienam sergančiajam yra individualus dalykas. Todėl, specialistai sergančiajam turėtų padėti atrasti kasdieninėje veikloje tai, kas jį džiugintų ir padėtų jaustis savarankišku.
Parkinsono liga ir koronavirusas COVID-19. Nėra informacijos, kad sergant Parkinsono liga didėtų rizika užsikrėsti šiuo koronavirusu. Negalima ir tiksliai pasakyti, kaip COVID-19 liga paveiks sergančius Parkinsono liga. Tačiau sergančiajam užsikrėtus virusu yra didelė komplikuoto gydymo nuo viruso ir Parkinsono ligos būklės pablogėjimo tikimybė, remiantis bendrais duomenimis apie ligas.
Parkinsono ligą gali sustiprinti stresas, įtampa, pavyzdžiui, nerimas dėl dabartinės situacijos, pergyvenimai dėl savo šeimos narių ir pan. Užsikrėtimo covid-19 virusu ar kitų įvairių ligų atveju, sergantiems Parkinsono liga trunka ilgiau, pasveikimas gali trukti žymiai ilgesnį laiką, nei nesergantiems.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistai ragina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, jei tik įžvelgiami pirmieji ligos simptomai. Aktualią informaciją bei savitarpio paramą bei pagalbą galima gauti Lietuvos Parkinsono ligos draugijos Šiaulių ir kituose skyriuose Vilniuje, Kaune, Jurbarke, Panevėžyje, Telšiuose. Daugiau informacijos apie šią draugiją galima rasti: www.parkinsonas.org.