Baku – antroji derybų dėl klimato kaitos savaitė, kitoje pasaulio pusėje susitinkant G-20

Pasaulis

JT klimato konferencija Baku. EPA-ELTA nuotr.

BNSŠaltinis: BNS

329530

Jungtinių Tautų (JT) derybos dėl lėšų, skirtų klimato kaitai pažaboti ir prie jos prisitaikyti, skyrimo pirmadienį įžengė į antrą savaitę, tikintis, kad po lėtos praėjusios savaitės pažangos derybininkai ir ministrai galės išspręsti ginčus ir pasiekti susitarimą.

Tokią viltį, nors ir kuklią, teikia klimato ir aplinkos ministrai iš viso pasaulio, šią savaitę atvykę į Azerbaidžano sostinę Baku į COP 29 derybas. Jie duos savo komandoms nurodymus, kaip veikti toliau.

„Esame sudėtingoje padėtyje“, – sakė Vašingtone įsikūrusios ne pelno organizacijos „World Resources Institute“ ekonomikos ir finansų programos direktorė, atsakinga už pasaulinį klimatą, Melanie Robinson.

„Diskusija dar neperėjo į politinį lygmenį, bet kai tai įvyks, manau, kad ministrai padarys viską, ką gali, kad pasiektų susitarimą“, – teigė ji.

Baku vykstančiose derybose daugiausia dėmesio skiriama tam, kad besivystančios šalys gautų daugiau pinigų, kad galėtų atsisakyti iškastinio kuro, prisitaikyti prie klimato kaitos ir atlyginti ekstremalių oro sąlygų padarytą žalą.

Visgi šalių nuomonės dėl to, kiek pinigų tam reikės, labai skiriasi. Keli ekspertai mano, kad reikia maždaug 1 trln. dolerių (944,91 mlrd. eurų).

„Po penkerių ar dešimties metų vienas trilijonas atrodys kaip labai geras sandoris“, – sakė Rachel Cleetus iš nevyriausybinės organizacijos „Union of Concerned Scientists“, paminėdama daugybę brangiai kainavusių pastarojo meto ekstremalių orų reiškinių – nuo potvynių Ispanijoje iki uraganų „Helene“ ir „Milton“ Jungtinėse Valstijose.

„Mes stebėsimės, kodėl to nepaėmėme ir nepasinaudojome“, – teigė ji.

Tuo metu svarbiausi lyderiai kitoje pasaulio pusėje dalyvauja dar viename dideliame viršūnių susitikime.

Lapkričio 18–19 dienomis Brazilijoje vyks Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimas, į kurį susirenka daugelis didžiausių pasaulio ekonomikų lyderių. Be kitų svarbių temų, tokių kaip didėjanti pasaulinė įtampa ir skurdas, darbotvarkėje bus klimato kaita.

Iškastinio kuro neplatinimo sutarties iniciatyvos pasaulinio bendradarbiavimo direktorius Harjeetas Singhas teigė, kad G-20 šalys „negali nusigręžti nuo savo istorinio išmetamųjų teršalų kiekio ir su tuo susijusios atsakomybės“.

„Jie turi įsipareigoti skirti trilijonus viešųjų finansų“, – sakė jis.

Penktadienį rašytiniame pareiškime JT klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas teigė, kad „pasaulinė klimato krizė turėtų būti darbotvarkės numeris vienas“ G-20 susitikimuose.

S. Stiellas pažymėjo, kad pažanga siekiant sustabdyti pasaulinį atšilimą turėtų būti pasiekta tiek derybose dėl klimato kaitos, tiek jose nedalyvaujant, ir apibūdino G-20 turinčią „itin svarbią misiją“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt