Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Antimikrobinės medžiagos, naudojamos gyvūnų žmonėms perduodamų ligų (pvz., kampilobakteriozės ar salmoneliozės) gydymui, tampa mažiau veiksmingos, pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė išanalizuotus 2017 m. bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms duomenis.
ECDC ir EFSA publikavo bendrą mokslinę ataskaitą apie zoonotinių ir indikatorinių bakterijų, išskirtų iš žmonių, gyvūnų ir maisto, atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Mokslinė ataskaita parengta remiantis 28 ES valstybių narių pateiktais duomenimis apie 2017 m. šalyse atliktus bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus.
Ataskaitoje teigiama, kad remiantis 2017 m. duomenimis, kai kuriose šalyse kampilobakterijų atsparumas fluorochinolonams (tokiems kaip ciprofloksacinas) yra toks aukštas, kad šios antimikrobinės medžiagos nebeveikia gydant sunkius kampilobakteriozės atvejus. Nustatyta, kad nuo didelės iki labai didelės dalies Europoje paplitusių kampilobakterijų yra atsparios ciprofloksacinui ir tetraciklinams. Dauguma šalių patvirtino, kad žmonių salmonelių atsparumas fluorochinolonams taip pat auga.
Remiantis ataskaita, dauginis iš žmonių (28,3 proc.) ir gyvūnų išskirtų salmonelių atsparumas (bakterijų atsparumas trims ar daugiau antimikrobinių medžiagų) yra aukštas ir ypač tai būdinga S. Typhimurium. Tačiau bendras iš žmonių ir gyvūnų išskirtų Salmonella ir Campylobacter bei iš gyvūnų išskirtų indikatorinių E.Coli atsparumas kritiškai svarbioms antimikrobinėms medžiagoms yra žemas arba labai žemas.
ECDC ir EFSA ataskaita, kurioje pateikiami duomenys, surinkti 28 ES valstybėse narėse ištyrus iš žmonių, penimų kiaulių ir jaunesnių nei vienerių metų veršelių išskirtas bakterijas, patvirtina ankstesniais metais nustatytą atsparumo antibiotikams augimą.
Interaktyvi priemonė duomenų analizei
EFSA taip pat publikavo atnaujintą interaktyvią priemonę Europos duomenų apie bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms atvaizdavimui.
Ši priemonė leidžia paprasčiau analizuoti EFSA ir ECDC surinktus Salmonella, E. Coli ir Campylobacter, išskirtų iš maisto, gyvūnų bei žmonių, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms duomenis pagal šalis.
Kovai su bakterijų atsparumu – „Vienos sveikatos“ principas
Žmonių ir gyvūnų atsparių antimikrobinėms medžiagoms bakterijų atsiradimą bei paplitimą gali sumažinant tik tinkamas antimikrobinių medžiagų naudojimas.
Šie nauji iššūkiai verčia veterinarijos, medicinos, visuomenės sveikatos, aplinkos specialistus ieškoti bendrų sprendimų, glaudžiau bendradarbiauti saugant žmonių ir gyvūnų sveikatą ir užtikrinant maisto saugą.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai teigia, kad ,,vienos sveikatos” principas pasaulyje šiandien svarbesnis nei bet kada, tuo labiau, kad daugiau nei pusė gyvūnų užkrečiamųjų ligų yra zoonozės (žmonėms nuo gyvūnų perduodamos ligos).
2017 m. birželio mėn. Europos Komisija kovai su antimikrobiniu atsparumu priėmė ES „Vienos sveikatos“ veiksmų planą, raginantį imtis efektyvių veiksmų prieš šią grėsmę ir pabrėžiantį bendrų kovos priemonių žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos srityse svarbą.
Bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai NMVRVI
2014-2020 metais Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vykdo zoonotinių ir komensalinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėseną.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekami Lietuvoje užaugintų naminių gyvūnų (naminių paukščių, kiaulių) ir mėsos produktų mėginių (broilerių, jautienos, kiaulienos), atrinktų iš mažmeninės prekybos vietų, bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimus. Kas antrus metus pakaitomis yra tiriami naminiai paukščiai bei kiaulės.
NMVRVI 2017 m. vykdė zoonotinių (Salmonella spp.), simbiotinių bakterijų ir fermentus (ESBL plataus spektro beta-laktamazes/AmpC tipo beta-laktamazes ir karbapenemazes) gaminančių žarnyno lazdelių (E. Coli) paplitimo penimose kiaulėse (aklojoje žarnoje, skerdenoje), šviežioje kiaulienoje ir jautienoje bei jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms programą.
2018 m. NMVRVI buvo atliekami zoonotinių ir simbiotinių bakterijų paplitimo viščiukuose broileriuose, vištose dedeklėse, mėsiniuose kalakutuose ir šviežioje viščiukų broilerių mėsoje bei jų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimai.
Kiekvienais metais NMVRVI teikia bakterijų paplitimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ataskaitas EFSA. Atliktų tyrimų duomenys teikiami Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), taip pat pristatyti EFSA ir VMVT organizuotoje tarptautinėje konferencijoje, Nacionalinėje užkrečiamųjų ligų konferencijoje ir kt.