Baisogalos 608-osios kuopos šauliai žygiavo Pergalės eisenoje

Radviliškis

Lietuvos šaulių sąjungos gen. Povilo Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

96758

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį, rugpjūčio 25 dieną, Baisogalos 608-osios kuopos jaunieji šauliai, tęsė ilgametę tradiciją – keliauti į Šiluvą pėsčiomis nuo Tytuvėnų.

„Ši piligrimystės tradicija kilo sovietmečiu – nuo 1975 m. piligrimų eisenos į Šiluvą buvo pradėtos organizuoti paskutinį rugpjūčio sekmadienį, jose buvo meldžiama laisvės okupuotai Tėvynei, dėl to jos buvo draudžiamos, o organizatoriai patirdavo represijų. Šiandien šią eiseną galima pavadinti Pergalės eisena, nes visą kelią, vadovaujant Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, melsdami Rožinį, giedodami jau dėkojome Dievui už Lietuvos Laisvės Dovaną, taip švęsdami Padėkos už Laisvę Šventę. Viso žygio metu priekyje pasikeisdami visi norintys nešėme Fatimos Mergelės Marijos statulą, kurią Tarptautinės asociacijos TFP (Tradicija, Šeima, Nuosavybė) nariai, atvykę iš Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Brazilijos, kaip kasmet atvežė iš Fatimos. Kartu keliavo ir bičiuliai skautai iš Baltarusijos“, - sako Baisogalos gimnazijos mokytoja, šaulė Giedrė Nakutienė.

Šaulė Giedrė pasakojo, kad maldoje žygeiviai prisiminė laisvės kovotojus, mūsų tautos vyrus ir moteris – patriotus, kankinius, tremtinius, visus, kurie savo gyvenimo auka buvo labai arti Viešpaties, o šiandien jau Danguje užtaria mus.

69084103-2088111411492908-1336272206774140928-o.jpg

„Po 3 valandų žygio, žengdami per Šiluvos aikštę, jau sveikinome Šiluvos Dievo Motiną, mūsų Laisvės užtarėją. Vidudienį Šiluvos bazilikoje šventėme iškilmingas Šventąsias Mišias už Lietuvą, kurias aukojo net trys ganytojai: Kauno vyskupas Algirdas Jurevičius, arkivyskupas. Sigitas Tamkevičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ganytojai kvietė mokytis branginti Laisvės Dovaną, atkreipė dėmesį, jog ką tik minėjome Baltijos kelio 30-metį, atgaivinome laisvės kelio prisiminimus, ir pakvietė dėkoti Dievui už patirtas malones, prašyti Jo palaimos kurti laisvą gyvenimą. ,,Jau 29-eri metai einame laisvės keliu“, – sakė savo homilijoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, laisvę pavadindamas didžiausia Dievo dovana. Ji iškelia žmogų virš visos kūrinijos, leidžia rinktis ne tai, kur lenkia instinktai, bet tai, kas yra geriausia. Laisvė leidžia mums būti gėrio pusėje – tai kasdienis pasirinkimas tarp gėrio ir blogio renkantis tik gėrį“, – sakė arkivyskupas Sigitas, prisimindamas dvasiškai nepavergtą palaimintąjį Teofilių, drąsiuosius eisenų į Šiluvą organizatorius, kurie buvo nuteisti, bet nepavergti“, apie žygį rašė Baisogalos gimnazijos mokytoja G. Nakutienė.

69321407-2088110998159616-3706669416260304896-o.jpg

Atsirado partizanų būrių, kovojusių su bolševikais ir bermontininkais, pagrindu

Baisogalos 608-osios kuopos jaunieji šauliai priklauso Gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinei. Šiaulių šaulių (VII) rinktinė atsirado partizanų būrių, kovojusių su bolševikais ir bermontininkais, pagrindu. LŠS įgaliotinių R. Skipičio ir V. Požėlos iniciatyva buvo įsteigtas „Laikinasis partizanų štabas“. Partizanų būriai oficialiai į šaulių skyrių-rinktinę susibūrė 1919 m. gruodžio 10 d. Tuomet į skyrių įsijungė 13 būrių su 150 narių.

Pirmasis rinktinės suvažiavimas įvyko 1920 m. liepos 15 d. Šiaulių šaulių būrio atkūrimas prasidėjo 1990 m. balandžio mėn., o birželio 23–24 d. Kačerginėje įvykusiame pirmajame atkurtos Šaulių sąjungos sąskrydyje jau dalyvavo ir Šiaulių būrio šauliai. 1990 m. rugpjūčio 6 d. Šiauliuose įvykusiame susirinkime būrio pirmininku buvo paskirtas Arūnas Zembleckas.

1991 m. sausio-rugpjūčio mėn. Šiaulių šauliai aktyviai dalyvavo saugojant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir kitus valstybinės svarbos objektus. 1991 m. balandžio 7 d. kuopa buvo performuota į Šiaulių 7-ąją šaulių rinktinę, kurios pirmuoju vadu tapo Edmundas Mačiulskis. 1995 m. rinktinė pavadinta Gen. Povilo Plechavičiaus vardu.

69445602-2088111054826277-5928920507784101888-o.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt