Baisiausi žodžiai kiekvienam vyrui

Patys baisiausi žodžiai vyrui yra ne “Išduok tėvynes paslaptis, kitaip pribadysime į panages adatų!” Patys baisiausi – tai trys žodžiai “Aš tave myliu”. Ir baisu ne juos išgirsti, o pačiam ištarti žmogui, kurį išties myli. Tai kodėl gi vyrams taip baisu prisipažinti?

Vyrams be galo svarbi jų laisvė. Tokia labai baisi baimė, atėjusi iš Paleolito laikų, kai tau laikas eiti medžioti mamuto, jau šešėlis tris ketvirčius olos sienos užklojo, lauke laukia draugai su ietimis, mamutas nubėgo kažkur pietvakarių kryptimi… Ir čia tau staiga liepia pakeisti vaikui akmenines sauskelnes. Tu stovi, kankiniesi su tomis sauskelnėmis, o draugai jau išėjo mamuto medžioti. “Po galais, Maryte, aš nepasirašiau tokiems dalykams!” Pasirašei, žinoma, nes pasakei, kad ją myli, o jei myli, reikia padėti.

Dėl to vyrai reiškia savo meilę gana keistoku metodu. “Žiūrėk, Maryte, aš mamutą nudobiau. Matai, kaip jus visus myliu? Tik aš šito nesakiau, turi pati susiprotėti, juk aš tris kilometrus šitą šimtakilograminį skerdienos gabalą tempiau, nes ratų dar niekas neišrado! Matai, kaip aš jus visus myliu? Oi, aš vėl šito nesakiau. Bet su akmeninėmis sauskelnėmis tvankioje oloje tvarkykis pati. Aš varau į medžioklę!”

Pasakyti “Aš tave myliu – reiškia atsiverti. Parodyti savo pažeidžiamumą. O kodėl bijome jį parodyti? Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios katė bando kandžiotis, kai palieti jai pilvuką. Mes nenorime parodyti pažeidžiamos vietos iš baimės, kad mums suteiks skausmą.

Kartais žmogus išties norėtų pasakyti, kad myli, bet baiminasi išgirsti atsakymą: “Och, jei tu mane mylėtum, tai… (ir toliau – bla bla bla apie viską, ko iš vyro reikalaujama). Viskas. Šito pilnai pakanka, kad vyras užsisklęstų savyje dar pusmečiui į priekį. Dėl to jeigu vyras visgi surado savyje drąsos prisipažinti jums meilėje, būtų neblogai atsargiau elgtis su tokiu prisipažinimu. Jei tik jums, žinoma, šitas vyriškis reikalingas.

O dar vyrams baisu ištarti šiuos tris žodžius dėl to, kad jie jaučia, jog atgal kelio nebėra. Viskas, aš jai prisipažinau, dabar turėsiu būti tik su ja. Ir ne tai, kad kitos moters norėtųsi, tiesiog pats faktas “praleisime drauge amžinybę” klaikiai ir siaubingai baugina. Eina velniop. Šiandien mums buvo gera, mamuto pakaks trims mėnesiams – štai tau įrodymas, kad aš dar mažiausiai tris mėnesius su tavimi.

Moterys suvokia prisipažinimą meilėje visiškai kitaip negu vyrai. Moterims šis prisipažinimas reiškia saugumo jausmą ir netgi ne tai, kad jis bus su manimi amžinai, o labiau tai, kad jausiu saugumą ir komfortą su šiuo vyru šiandien ir dabar. Ir kad ji turi su juo atvirą, nuoširdų kontaktą. Dėl to, jei nenorite išbaidyti vyriškio, nekalbėkite su juo apie amžinybę. Nukreipkite juos į šoną: “Man su tavimi šiandien buvo taip gera, o kas bus rytoj – nežinia”. Tada vyras pats pradeda po truputėlį baimintis ir staiga sunerimsta: ką reiškia tas jos “nežinia”? Gal prisipažinti jai meilėje, kad staiga nepradingtų nežinoma kryptimi? Velniai žino, ko laukti ir tikėtis iš tų laisvų ir savarankiškų Paleolito epochos moterų!

Trečia priežastis, kodėl vyrui (ir, beje, ne vien vyrui) sunku atsiverti, slypi vaikystėje.

Jeigu vaikystėje žmogui niekas nekalbėjo apie jausmus, suaugęs jis bus tylus kaip užšalusi upė. Tikriausia žinote, kad egzistuoja penkios meilės kalbos. Visiškai įmanoma, kad jeigu vaikui rodė meilę, tai ji buvo reiškiama nebūtinai žodžiais, o kuria nors kita iš likusių keturių meilės kalbų (dovanos, pagalba, dėmesys, fizinis kontaktas). Ir pats jis nereikš jums savo meilės žodžiais, jis kalbės kita jam nuo mažens pažįstama (bet galbūt nepažįstama jums) meilės kalba. Dėl to pravartu žinoti visas penkias kalbas, o taip pat naudinga suprasti tiek savo, tiek partnerio kalbas.

Šaltinis

Šeima ir namai