Baigiami Nemuno vagos ties Lipliūnais valymo darbai

Kaunas

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

132137

Kadaise sąnašinė smėlio ir žvyro sala Nemune ties Lipliūnais buvo pamėgta upinių ir mažųjų žuvėdrų. 2009 – 2010 m. buvo registruotas didžiausias perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius – 55 poros, o tai sudarė 20 proc. rūšies nacionalinės populiacijos.

Tai įrodė šios nesaugomos teritorijos svarbą nykstančių mažųjų žuvėdrų apsaugai. Tačiau vėlesniais metai sala palaipsniui apaugo krūmais, menkaverčiais medžiais ir aukštomis žolėmis, todėl žuvėdros paliko šią vietą. Kelerių metų Lietuvos ornitologų draugijos pastangomis ši sala buvo vėl buvo sutvarkyta, pašalinta suvešėjusi augmenija. Šiuos pokyčius bematant įvertino paukščiai ir praeitais metai jie gausiai apgyvendino pamėgtą vietą. Saloje įsikūrė 48 poros upinių žuvėdrų, 23 poros mažųjų žuvėdrų, 5 – 6 poros upinių kirlikų, apie 10 porų pempių ir keliolika porų rudagalvių kirų. Dauguma šių paukščių suskubo išauginti jauniklius, bet vėliau dėl slogių karščių sparčiai nuseko Nemuno vanduo, susiformavo plačios seklumos. Ilgainiui seklumos ir smėlio gūbriai sujungė salą su pakrante. Tuo pasinaudojo lapės, kurios perėjo į salą ir sunaikino vėlyvas paukščių dėtis bei tuos jauniklius, kurie nesuskubo paaugti ir pakilti skrydžiui.

Šiais metai Pietų Lietuvoje tebesitęsė sausra, tad nerimauta, kad saloje įsikūrusius paukščius gali ištikti toks pat tragiškas likimas. Todėl Lietuvos ornitologų draugijos atstovai, kartu su partneriais VĮ „Vidaus kelių direkcijos“ ir UAB „Eko Stoma“ specialistais, aptarė susidariusią padėtį ir nutarė panaudojus žemsiurbę išvalyti seklų upės ruožą, skiriantį žuvėdrų perėjimui tinkamą salą nuo kranto. Šiuo metu upės vagos valymo darbai jau baigiami. Taip bus išgelbėta upinių ir mažųjų žuvėdrų kolonija, paukščiai saloje ties Lipliūnais ilgam turės saugią ir ramią priebėgą.

Valymo darbai atliekami atokiau nuo salos, todėl paukščiai nepaiso dirbančios žemsiurbės. Vėl formuojasi gausi mažųjų žuvėdrų kolonija, greta kuriasi upinės žuvėdros, peri pempės, stebimos kelios upinių kirlikų poros, raudonkojai tulikai, krantiniai tilvikai, rudagalviai kirai ir didžiosios antys.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt