B. Markauskas: keliai valstybei – ir toliau podukros vietoje

Į Seimą atkeliauja 2025 metų valstybės biudžetas, tačiau jis greičiau nuviliantis nei džiuginantis. Nuvilia todėl, kad keliams valstybė ir toliau gaili pinigų. Lėšų keliams Ministrų kabinetas ne tik nesiūlo didinti, bet net dar labiau mažinti – 11-ka procentų, o tai daugiau nei 100-u milijonų mažiau nei buvo skirta šiemet. Tiltai griūva, kelių būklė blogėja, o Vyriausybė ir toliau nemato reikalo skirti daugiau pinigų jų tvarkymui.

Pinigai kelių priežiūrai jau keletą metų nedidėjo, bet bent jau nemažėjo. Todėl sunku suvokti Vyriausybės sprendimą kitąmet mažinti lėšas keliams.  Jau dabar turime daugiau nei 40-imt procentų kelių, kurie nebeatitinka elementarių normų ir kasmet ši situacija tik prastėja, o tai kenkia ne tik šalies ekonomikai, bet ir žmonių kasdienybei. Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakytame tyrime vos 40 proc. šalies gyventojų kelių būklę vertina tik palankiai, o net 15 proc. – neigiamai. Viena pagrindinių priežasčių, kuri, anot apklaustųjų, lėmė tokią situaciją – per mažas finansavimas valstybės keliams.

 „Via Lietuva“, kuri atsakinga už valstybės kelių priežiūrą, ne kartą yra teigusi, kad siekiant sustabdyti šalies kelių būklės blogėjimą reikalingos gerokai didesnės investicijos į juos nei dabar. Pavyzdžiui, vien artimiausių dvejų metų laikotarpiu, t. y. 2025–2027, skaičiuojama, reikėtų apie 3,7 milijardo eurų, tačiau panašu, kad Vyriausybė negirdi nei ekspertų, nei politikų, nei žmonių balso. Metus laiko visi kartoja – reikia daugiau lėšų keliams, padėtis yra prasta, kelių būklė blogėja, kai kuriais tiltais imama drausti net eismą, bet Vyriausybė tarsi specialiai ne tik kad negirdi, bet dar daro ir priešingai – mažina finansavimą net 100 milijonų eurų.

Ką toks sprendimas reiškia, jei Seimas palaikys Vyriausybės siūlymą? Ogi tai, kad turėsime susitaikyti ir su toliau blogėsiančiais keliais ir nenustebti, jog vieną dieną rasime tiltą, kuriuo važinėjome kasdien ne vieną dešimtį metų, uždarytą, nes jis tapo pavojingas. Į stalčių savivaldybės gali neribotam laikui pasidėti ir savo bendradarbiavimo sutartis su „Via Lietuva“. Sutartis, kuriomis savivaldybės ketino finansiškai prisidėti prie valstybės kelių remonto, kad tie keliai būtų tvarkomi. „Via Lietuva“ yra aiškiai pasakiusi, kad jei sutarčių įgyvendinimui bent kasmet nebus skiriama po papildomus 25-is milijonus eurų, tai planuoti darbai ir liks tik popieriuje. Tad jei Seimas pritars Vyriausybės siūlymui mažinti lėšas keliams, akivaizdu, kad savivaldybių bendradarbiavimo sutartys bus neįgyvendintos, o keliai Lietuvoje tik prastės.

Pavyzdžiui, mūsų rajone, bendradarbiaujant su „Via Lietuva“, pavyko rekonstruoti tik Kretingos plentą Gargžduose, Tiltų gatvės dalį, Klaipėdos ir Žalgirio gatves Priekulėje, tačiau Ežero gatvė Sendvaryje bei Klaipėdos gatvė Kretingalėje, kurios turėjo būti rekonstruotos dar 2023-iais metais, ir toliau liks netvarkytos. „Via Lietuva“ atstovai jau neslepia, kad geriausiu atveju šių gatvių eilė ateis tik 2040 metais.  Tai – nesuvokiami terminai ir visa tai tik dėl to, kad valstybei, o tiksliau sakant, kai kuriems politikams, kelių finansavimas tiesiog neatrodo prioritetas, ypač tų kelių, kurie yra regionuose.