Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, šiemet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų, netrukus nuskambės Neringoje.
Birželio 10 d. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) mišraus choro merginų grupė, sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas - Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“.
Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašyta pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus - ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.
Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų - pagonybės ir krikščionybės - susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, papildytas solistės išgaunamais užkeikimo šūksniais. Kūrinio finalas, kai į „pagoniškąjį“ skambesį grėsmingai įsirėžia vargonai su protestantiškąjį choralą primenančia tema, sukrečia klausytojus. Antai žinomas lenkų muzikologas Kšyštofas Droba (Krzyzsztof Droba) savo prisiminimuose rašo, jog pirmą kartą išgirdęs „Paskutines pagonių apeigas“ buvo priblokštas ir sujaudintas iki ašarų.
Muzikologas ir dirigentas Donatas Katkus yra sakęs: „Kutavičius sąmoningai ar nesąmoningai pradėjo daryti tai, kas reiškia mūsų lietuvišką mentalitetą, ir kartu jis kūrė muziką, kuri buvo visiems suprantama. Kuo labiau tautiška, tuo įdomesnė visam pasauliui“.
Simboliška, jog kūrinio atlikime dalyvauja jaunimas - LMTA choras, studentai, kuriuos jau turėtume vadinti jaunaisiais profesionalais. Antai solistė L. Dambrauskaitė, bebaigianti LMTA magistrantūrą, dainuoja pagrindinius vaidmenis įvairių teatrų ir trupių pastatymuose. „Paskutinės pagonių apeigos“ praplėtė L. Dambrauskaitės repertuarą šiuolaikiška gaida ir tuo pat metu įrašė jos vardą į garbingą šią partiją interpretavusių solisčių sąrašą, kurį pradėjo charizmatiškoji Giedrė Kaukaitė.
ELTA