Ąžuolas mirė – tegyvuoja ąžuoliukai! (šiauliečiams išdalinta šimtas ąžuoliukų)

Spaudos ąžuolas mirė, bet subrandino šimtą ąžuoliukų, per miesto gimtadienį, rugsėjo 22 d. kviečiu šiauliečius pasiimti ąžuoliukus ir pasodinti pas save. Tokią žinią artėjant nurodytai datai išplatino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Iš pradžių dėl pražudyto istorinio ąžuolo kaltę prisėmęs pats, sulaukęs nepatogių žiniasklaidos klausimų, kaltę ėmė versti ant aikštės architekto.

„Visada yra Viltis. Ąžuolas nudžiūvo, tačiau paliko šimtą ąžuoliukų!“ – savo paskyroje socialiniame tinkle šį pirmadienį rašė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Vėliau, sulaukęs daugybės nepasitenkinusių komentarų, kad neišsaugojo istorinio ąžuolo, po savo įrašu parašė komentarą:

„Kaltas yra. Tai esu aš. Kadangi kaltas yra surastas – tai kviečiu Rugsėjo 22 paimti ąžuoliuką ir jį pasodinti ten, kur Jums norisi. Ypatingai kviečiu Spaudos atstovus! Esu labai dėkingas už Jūsų atliekamą budėjimo darbą ir linkiu sėkmės. Iki pasimatymo!“

Ketvirtadienį, po miesto vėliavos šventinės pakėlimo ceremonijos duodamas interviu žiniasklaidai meras Artūras Visockas iš pradžių stengėsi kalbėti apie šviesius dalykus. „Jeigu verksime, nieko gero nebus. Yra kaip yra, ąžuolo nebėra, bet yra šimtas ąžuoliukų.“

Tačiau sulaukęs nepatogių žurnalistų klausimų, iš pradžių savo kaltę pripažinęs meras Artūras Visockas staiga ėmė kaltų ieškoti kitur.

„Jeigu būčiau stabdęs procesus, aikštė būtų išrausta dar dvejus metus. Patys žinom, kas yra aikštės autorius, nenoriu pavardžių įvardinti. Architektams sunku su žaliosiomis erdvėmis, tai turime ką turime“, – aiškino meras Artūras Visockas.

Klaidos nuo pradžių

Prisikėlimo aikštės architektas Vytenis Rudokas portalui Etaplius.lt tokius mero Artūro Visocko pasisakymus komentavo paprastai – vieno kalto nėra, padaryta daug klaidų nuo pat pradžių.

„Vieno kalto čia nėra. Aš irgi kaltas. Viskas buvo daroma skubomis, pusantrų metų diskutavom, po to gavau nurodymą per pusmetį parengti projektą, kas neįmanoma. Nuo pat pradžių aiškinom, kad reikia laistyti, prižiūrėti. To nebuvo daroma, tokia kultūra buvo. Medžius tik po dviejų savaičių aprišo, kai darbai prasidėjo, tai apie ką mes kalbam.

Arboristai aiškina, kad medžiai visur džiūsta. Kitose vietose dar ne tokie darbai buvo daromi, pvz., prie „Rūtos“, medžiai toliau žaliuoja.

Man atrodo, čia buvo suverstas kitas gruntas, tų ąžuolų aplinka stipriai pasikeitė. Su specialistais diskutavom, čia miesto centrinė aikštė, medžių ten neturėtų būti, bet buvo paliktas kompromisinis variantas.

Reikėjo laistyti nuo pat pradžių, dabar ieškoti kaltų, kaip raganų medžioklė“, – komentavo architektas.

Suabejojo autentiškumu

Socialinėje erdvėje šią savaitę pasirodė kalbų, kad Spaudos ąžuolas jau negalėjo subrandinti ąžuoliukų ir galimai sudygę medeliai yra kito, šalia dar gyvo ąžuolo. Meras tokias kalbas pavadino nesąmone. „Žmonės daug ką kalba. Yra profesionalai, jie pasakė kaip yra, būtų negražu netikėti.“

Sudygusius ąžuoliukus paėmė ir į vazonus pasodino Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo darbuotojai. Jie daigus šiauliečiams ketvirtadienį ir išdalino. Kaip portalui Etaplius.lt teigė Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas, šimtu procentų nėra garantuotas, kurio medžio šie sodinukai, tačiau, pasak specialisto, labai tikėtina, kad Spaudos ąžuolo.

„Mirštantys augalai subrandina ir paskleidžia daug sėklų. Juo labiau, kad gilė gali peržiemoti ir sudygti kitais metais. Tad labai tikėtina, kad tai būtent šio ąžuolo vaisiai. Nebent kas nors padarė sabotažą ir sustūmė giles nuo šalia stovinčio ąžuolo“, – aiškino dr. Martynas Kazlauskas.

Medeliai prigijo

Pasak pašnekovo, surinkta per šimtas ąžuoliukų. Jie visi porą mėnesių praleido vazonuose Botanikos sode. Tai, kad ąžuoliukai atrodo nekondiciškai yra patvirtinimas, kad medeliai yra ne iš medelyno. Taip pat nereikėtų bijoti, kad maži medeliai yra be lapų ar nudžiūvusiais lapais.

„Tai rodo, kad ąžuoliukas prigijo. Reikėtų su visu vazonu pasodinti į žemę, kitais metais pavasarį persodinti, stengiantis nepažeisti žemės grumsto, nes šaknys dar trapios“, – patarė dr. Martynas Kazlauskas.

Socialinėje erdvėje šiauliečiai nerimavo, kad jau nebespės pamatyti šių ąžuoliukų užaugusių ir sulapojusių, metančių šešėlį. Botanikos sodo direktorius aiškina, kad ne medžio amžius svarbu, bet augimo sąlygos.

„Priklauso nuo to, kaip medis auga, kokios yra sąlygos, ne nuo amžiaus. Erdvės jam reikia daug. Gali žmonės pažiūrėti aikštėje, kiek vietos užima šie ąžuolai. Galima sodinti ir šalia senų medžių, kuriuos jau planuojama nupjauti“, – teigė specialistas.

Istorijos tąsa

Kaip anksčiau rašėme, medį galiūną kone prieš šimtą metų pasodino žinomas kultūros ir spaudos darbuotojas, teisininkas Peliksas Bugailiškis ir Šiauliuose leisto savaitraščio „Momentas“ redaktorius Jurgis Janulaitis. Ąžuolai paprastai gyvena 1 200 metų.

Žūvantį medį dar bandė gelbėti arboristai, tačiau Šiaulių miesto savivaldybė delsė imtis veiksmų: iš pradžių net nesikreipė į arboristus, vėliau – neklausė jų nurodymų. Todėl šių metų vasarą specialistams teko konstatuoti – istorinis ąžuolas mirė.

Kas bus daroma su mirusiu ąžuolu, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ketvirtadienį atsakyti negalėjo. Pasak mero, greičiausiai bus diskutuojama su visuomene, nudžiūvusio ąžuolo nebus skubama nupjauti. Kaip istorijos tąsa, pasak mero, galėtų vienas iš ąžuoliukų sužaliuoti „Aušros“ muziejuje, kurį prieš šimtą metų (1923 m.) įkūrė Peliksas Bugailiškis.