Automobilių savininkams vagys padaro vis didesnę žalą

Pagrindinis automobilių vagysčių objektas Lietuvoje – detalės, pastebi ne gyvybės draudimo bendrovės žalų ekspertai. Vagiami senesni automobiliai ardymui, o nuo naujesnių plėšiamos išorinės detalės. Dėl detalių vagystės automobilių savininkų patirta vidutinė žala pastaraisiais mėnesiais labai sparčiai auga.

„Nors šiemet apie automobilių dalių vagystes pranešusių mūsų klientų skaičius yra trečdaliu mažesnis negu pernai, tačiau vagys gviešiasi brangesnių detalių ir didesnio grobio. Todėl vidutinė žala, patiriama tokios vagystės metu, šiemet siekia beveik 1900 eurų ir yra pusantro karto didesnė negu pernai. Toliau ryškėja tendencija, kad vagys labai kruopščiai įvertina taikinį ir laikosi principo „mažiau, bet brangiau“, – pažymi teigia Artūras Juodeikis.

Dažniausiai taikosi į vokiškus automobilius

Vagys dažniausiai renkasi didžiųjų Vokietijos gamintojų automobilius, kurie Lietuvoje yra patys populiariausi. Pasak, A. Juodeikio, lyginant su pernai, kai kurių modelių savininkai dėl detalių vagysčių šiemet patiria net dukart didesnę vidutinę žalą palyginti su pernai, kuri siekia beveik 2,5 tūkst. eurų.

Piktadariai pirmiausia taikosi į automobilių detales, kurias galima greitai ir lengvai nuimti bei paprasta realizuoti. Veidrodėliai, bamperiai, žibintai, automobilių statymo sistemos įranga, dekoratyvinės juostos, katalizatoriai, automobilių markės simbolika ir valstybiniai numeriai – detalės, į kurias vagys pirmiausia atkreipia dėmesį.

Dėl detalių vagysčių didžiausius nuostolius patiria tų mašinų savininkai, kurie savo transporto priemones būna aprūpinę modernia papildoma įranga ir padailinę puošybos elementais.

Be to, jeigu vagys nusprendžia patekti į automobilio vidų, siekdami pagrobti multimedijos sistemas, išmanųjį telefoną, nešiojamąjį kompiuterį arba kitą salone paliktą turtą, nuostoliai dar labiau išauga, nes dingsta ne tik vertingi daiktai, bet ir išdaužomas stiklas, apgadinamas automobilis. Žalų ekspertai gyventojus nuolat įspėja: brangių daiktų nepalikite salone, matomoje vietoje.

Senesnius automobilius pavagia, o po to išardo

Lietuvoje yra įregistruota daugiau negu 1,5 mln. transporto priemonių, todėl automobilių detalių rinka – didelė ir aktyvi. Dalis šios rinkos veikia šešėlinėmis sąlygomis, kurios yra palankios vogtoms detalėms realizuoti.

„Kadangi Lietuvoje važinėja daugiausia 8-10 metų senumo automobiliai, jų detalių paklausa yra didžiausia. Tai lemia pastarųjų metų tendenciją: vagių grobiu vis dažniau tampa senesni, o ne nauji automobiliai. Be to, senesniuose automobiliuose įdiegta apsaugos sistema dažnai būna neatnaujinta ir žemesnio lygio, o tai vagims palengvina užduotį“, – pastebi A. Juodeikis ir priduria, jog pavogto automobilio savininkas dažnai prisipažįsta nesitikėjęs, kad nenauja mašina galėtų sudominti vagis.

Pasak A. Juodeikio, panašu, kad į vagių rankas pakliuvę populiarių markių automobiliai keliauja tiesiai pas pogrindinius meistrus, kurie transporto priemones išardo ir atrenka pardavimui tinkamas dalis.

Vienus automobilius randa policija, kitus – patys savininkai

Draudimo ekspertai pastebi, kad senesnių automobilių savininkai vengia investuoti į apsaugos sistemos atnaujinimą, o tai suteikia daugiau galimybių vagims, kurie kiekvieną nusikaltimą kruopščiai suplanuoja. Pastebima, kad senesnių automobilių apsaugos sistemos turi daugiau silpnų vietų, kuriomis nusikaltėliai stengiasi pasinaudoti.

Žalų vadovas sako, kad draudžiant brangų automobilį Lietuvoje savininkui rekomenduojama automobilį apsaugoti modernia radiolokacine įranga. „Šiuolaikinės apsaugos technologijos padeda nustatyti automobilio buvimo vietą ir judėjimo kryptį. Todėl įvykdytą nusikaltimą tiriančių pareigūnų darbas palengvėja ir dažniau duoda gerų rezultatų – prabangus automobilis su radiolokacine įranga būna surandamas“, – pažymi Artūras Juodeikis.

Žalų vadovas atskleidžia, kad kartais automobilį pradangina ne vagys, o paties savininko užmaršumas. „Šiemet pasitaikė du labai panašūs atvejai, kai mūsų klientai paliko savo automobilį prie parduotuvės, apsipirko ir tiesiu taikymu pėsčiomis grįžo namo. Abiem atvejais, nutikusiais skirtinguose miestuose, ryte užuomaršos susirengė vykti į darbą, tačiau požeminėje stovėjimo aikštelėje po namu savo automobilio nerado. Apie vagystę šie klientai pranešė policijai ir informavo draudimo bendrovę“ – pradėta paieška, su policija atkūrus veiksmų eigą abu savininkai prisiminė, kad automobilius paliko parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Tiesa, tam prireikė beveik savaitės, o vagystės byla buvo baigta“, – pasakoja A. Juodeikis. Anot jo, turimi duomenys leidžia prognozuoti, kad Lietuvoje automobilių vagysčių šiemet bus 12 procentų mažiau.

Ingrida Žaltauskaitė