Automobilių ekonomiškumas: nauji standartai yra arti tiesos

Vilnius

pixabay.com nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

59937

Dažnai vairuojantys naujus automobilius į gamintojų skelbiamas degalų sąnaudas ilgainiui pradėjo nekreipti dėmesio, mat šios buvo netikslios - realiai automobiliai naudojo kur kas daugiau degalų, nei skelbė gamintojas. Tačiau naujausiais, nuo 2018-ųjų rugsėjo pateikiamais, degalų vartojimo duomenimis pagal naująjį WLTP (angl. Worldwide Harmonised Light Vehicle Test Procedure) standartą tikėti galima.

Automobilių gamintojus klaidinti vairuotojus vertė Europos Sąjungos specialistų prieš daugiau nei dvidešimt metų sukurtas NEDC degalų sąnaudų ir emisijų testavimo metodas, pagal kurį automobiliai buvo bandomi šiltnamio sąlygomis imituojant tokią dinamiką, su kuria dar vėžlys galėtų lygintis.

Pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjo mažo darbinio tūrio varikliai su turbokompresoriais, kurie yra itin ekonomiški važiuojant lėtai, tačiau turi pakankamai galios spustelėjus kiek smarkiau. Dėl NEDC testavimo metodikos automobilių lankstinukuose buvo pateikiami nerealūs skaičiai: dažnas modelis priverstinai girdavosi 3-4 l/100 km siekiančiomis degalų sąnaudomis, nors realiose gatvėse ir keliuose jis naudojo tuos pačius 6-7 litrus.

Viską pakeitė „Volkswagen“ vadinamasis dyzelgeito skandalas ir vėlesni tyrimai, atskleidę, kad nemaža automobilių gamintojų dalis vykdydami emisijų testus vienokiais ar kitokiais būdais nerodo tikrų duomenų. Šių metų rugsėjį tapo privalomi nauji WLTP testai, kurie imituoja realias važiavimo sąlygas eisme.

Bene daugiausiai naujų modelių bando „Lietuvos metų automobilio“ komisijos nariai, kuriems kasmet tenka išbandyti per tris dešimtis naujausių rinkoje pasirodžiusių automobilių. Šiemet konkurse dalyvauja 33 pretendentai.

Daug metų komisijoje dirbantys žurnalistai pastebi, kad šiemet automobilių aprašymuose nebėra įtartinai mažų degalų sąnaudų, ir dauguma modelių važiuoja naudodami daugmaž tiek degalų, kiek nurodo jų gamintojai. Be to, varikliai dirba kaip niekada efektyviai.

„Aną savaitgalį važinėjau su „Mazda6“ automobiliu, kuris turi didelį 2,5 litro darbo tūrio benzininį variklį, kuris pasiekia beveik 200 AG ir tempia didžiulį, sunkų komfortiško sedano kėbulą su gausybe energiją naudojančių komforto elementų. Tai šis automobilis, pasak borto kompiuterio, naudojo 8 litrus 100 km. Tai visu litru mažiau, nei mano pirmasis „Opel Kadett“ su 1,3 litro varikliu, kuris sunkiai galėjo patempti mažytį hečbeką. Techninė pažanga akivaizdi“, - pavyzdį pateikė nuo pat pirmojo konkurso 1997 metais komisijoje dirbantis Renaldas Gabartas.

Gamintojų duomenimis, ekonomiškiausias vidaus degimo variklį turintis pretendentas į „Lietuvos metų automobilio 2019“ titulą - „Kia Ceed SW“ modelis, kurio dyzelinis variklis pasitenkina 4,2 litro 100 kilometrų kelio. Vos 100 mililitrų daugiau degalų tam pačiam atstumui įveikti naudoja prancūziški „Peugeot Rifter“ ir „Citroen Berlingo“.

Ekonomiškiausi benzininius variklius turintys automobiliai - „SEAT Arona“ ir „Suzuki Ignis“, gamintojų duomenimis, naudojantys po 5 litrus. Ne ką didesniu apetitu pasižymi ir naujasis „Ford Focus“, turintis energingą, tačiau vos 1 litro darbo tūrio variklį su turbina.

Mažiausiai ekonomiškas šiuose rinkimuose yra „SsangYong Rexton“, tačiau net ir šis didžiulis 181 AG pasiekiantį variklį turintis keturiais ratais varomas visureigis vidutiniškai naudoja vos 8,1 l/100 km dyzelino.

„Žinoma, degalų sąnaudos labai priklauso nuo vairuotojo vairavimo stiliaus, nuo jo gebėjimo išnaudoti inerciją. Vien tik nuo to jos gali skirtis kone trečdaliu. Vis dėlto mažo darbo tūrio turbininiai varikliai suteikia gerokai didesnį universalumą nei ankstesni agregatai: važiuojant ramiai jie naudoja nedaug degalų, o agresyviau pažaidus su dešine koja, nors jų apetitas ir padidėja, vairuotojai gauna gerokai didesnę dinamiką“, - aiškino R. Gabartas.

ES nustato normas, kiek teršalų transporto priemonės gali išmesti į aplinką, o tai - galvos skausmas inžinieriams. Varikliai tapo itin sudėtingi ir itin jautrūs degalų kokybei, tad šių gamintojai Europoje taip pat turėjo pasukti galvas.

„Variklių gamintojai siekia, kad transporto priemonės naudotų degalus kuo ekonomiškiau, o valstybių vyriausybės kelia vis griežtesnius reikalavimus emisijoms. Ekonomiškumas ir ekologija tapo pagrindiniais iššūkiais degalų gamintojams. Pastarąjį dešimtmetį degalų cheminės savybės labai pasikeitė. Vien sieros kiekis dyzeline sumažėjo 200 kartų! Degalų emisijose taip pat reikšmingi pokyčiai - Nox (azoto oksidai) mažiau 6 kartus, PM (kietųjų dalelių) - 8 kartus. Taip pat stipriai sumažintos CO bei CO2 emisijos“, - paaiškino „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos vadovas Audrius Miežys.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt