Automobilio priežiūra po žiemos – ką patikrinti svarbiausia?

Automobilių vairuotojai metus neretai dalija į du sezonus: šiltąjį ir šaltąjį.

Prieš žiemą reikia pakeisti padangas, langų skystį, patikrinti tam tikrus automobilio mazgus.

Analogiškai ir pavasarį reikia skirti laiko jo apžiūrai prieš artėjantį šiltąjį sezoną bei įsivertinti, ar reikalingas – mažesnis ar didesnis – remontas, ar metas keisti transporto priemonę.

Reguliarus plovimas padeda kėbului

Nemažai žmonių į automobilio priežiūrą žiemą žiūri pro pirštus – neva kam jį plauti, jeigu po kelių dienų vėl bus purvinas.

Tačiau tokia logika nėra teisinga, nes būtent žiemą iš įvairių kėbulo ertmių reikia išplauti susikaupusias druskas, kurių šalies keliuose netrūksta. O pavasarį, kai keliai jau nebebarstomi druskomis, specialistai rekomenduoja kėbulą apžiūrėti itin atidžiai.

Jeigu ant automobilio prieš žiemą buvo keletas nedidelių korozijos židinių, tikėtina, kad jie pavasarį bus išplitę – reikėtų nedelsti jų sutvarkyti, nes bet kokie kėbulo darbai reikalauja nemažų finansinių išlaidų bei laiko sąnaudų.

„Jeigu po žiemos norite sutvarkyti automobilio kėbulą – perdažyti vieną ar kelias rūdžių židinius turinčias detales – tam numatyti reikėtų kelis šimtus eurų.

Jeigu rūdžių neaptikote, vis tiek rekomenduojama apsilankyti servise – keliuose pavasarį atsiveria duobės, tad pravartu, pakeitus padangas, patikrinti pakabos elementus ir ratų suvedimą.

Patikra gerame servise kainuoja keliasdešimt eurų, tačiau jeigu prireiks keisti pakabos detales, nusimatyti reikėtų mažiausiai šimtą“, – pataria Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis.

Šiltuoju sezonu – tik vasarinės padangos

Šiltojo sezono pradžia vairuotojai vadina balandžio 1-ąją – dieną, kuomet jau galima eksploatuoti vasarines padangas turinčius lengvuosius automobilius.

Specialistai nepataria skubėti montuoti padangų vos tai leidžia įstatymai – balandžio pirmoje pusėje naktimis temperatūra neretai nukrenta žemiau nulio ir ryte asfaltas būna padengtas ledu, o pastaraisiais metais balandį dar ir pasnigdavo.

Abiem atvejais automobiliai su vasarinėmis padangomis neturėtų būti judinami – tai itin pavojinga.

„Žieminių padangų protektorius suprojektuotas jį išpjaunant kitokiu raštu, o naudojamas gumos mišinys – gerokai minkštesnis nei vasarinių.

Kartais jas pasikeisti uždelsiama dar ilgiau, nei reikalauja oro sąlygos, ir vairuotojai net vidurvasarį važinėja su žieminėmis padangomis; visgi taip jos greičiau susidėvi, o dėl žemai darbinei temperatūrai pritaikyto gumos mišinio jų valdymo bei stabdymo savybės yra prastesnės nei vasarinių“, – pataria M. Buzelis.

Pasak specialisto, vasarą naudoti žiemines padangas yra paprasčiausiai ekonomiškai netikslinga. Jos dėvisi greičiau – naudojant tik šaltuoju metu, žieminėmis padangomis realu įveikti apie 50 tūkst. km, tačiau naudojant ir vasarą, jų rida gali sumažėti 10–20 proc.

Be to, žieminių padangų gumos mišinys yra minkštesnis, todėl jomis apautas automobilis vasarą vartoja daugiau degalų – kartais šis skirtumas gali siekti net 10 proc.

Investicijos į saugumą apskritai yra neišmatuojamos – vasarinių padangų stabdymo kelias šiltuoju metų laiku, įvairių padangų gamintojų duomenimis, yra apie 10–20 proc. trumpesnis nei žieminių.

Ar gali neapsimokėti remontuoti?

Po žiemos į servisą užsukę žmonės dažnai nustemba išvydę remonto darbų sąmatą.

Automobiliams kartais neužtenka padangų permontavimo, prireikia pakeisti ir vieną kitą pakabos detalę. O kartais ir atlikti kur kas rimtesnį remontą.

Daugelis šiame tūkstantmetyje pagamintų dyzelinių automobilių turi kietųjų dalelių filtrus (DPF).

Ši ekologijos sumetimais sukurta sistema gerokai sumažina į aplinką patenkančių kietųjų dalelių kiekį, tačiau jeigu automobilis yra ilgą laiką naudojamas tik mieste, DPF filtras užsikemša – visaverčiam jo funkcionavimui būtinos ilgesnės kelionės užmiestyje.

O užsikimšusio DPF filtro keitimas ir kitų dėl šios priežasties sugadintų sistemų remontas neretai atsieina keturženklę sumą. Esant tokiam ar panašiam gedimui, vairuotojui ekonomiškai naudingiau pasidairyti naujos transporto priemonės.

Mat kaip taisyklė, dideli ir brangūs remontai dažniausiai nėra vienkartiniai.

Specializuoto banko „Bigbank“ filialo Lietuvoje vadovas Rolandas Norvilas pastebi, kad įsigyjamų automobilių vidutinė paskola žiemos sezonu siekia 5 436 Eur, o pavasario ir vasaros sezonu – 5 692.

Tai lemia planavimas – daugelis mieliau išleidžia daugiau ir įsigyja kokybiškesnį automobilį, kuris turės mažesnę tikimybę sukelti nemalonumų tolimos kelionės metu.

Žiemą žmonės turi daug kitų išlaidų – pavyzdžiui, šildymui, tad automobiliui yra linkę išleisti mažesnę sumą.

„Sezoniškumas daro įtaką ir automobilio paskolos sumai, ir jų pirkimo augimui. Pavasaris yra tarsi atsinaujinimo sezonas, todėl automobilių pardavimai tuo metu padidėja.

Viduryje žiemos žmonės rečiau perka naudotus automobilius, nes kai kurios jų problemos pasimato būtent pavasarį“, – teigia R. Norvilas.

Finansų specialistas atkreipia dėmesį, kad pardavimų skaičius taip pat auga dėl kintančios vartotojų elgsenos: jie vis labiau linksta mokėti neaukštas palūkanas, bet naudotis automobiliu čia ir dabar.

Tačiau R. Norvilas pabrėžia, kad skolinantis svarbu neskubėti ir nepasirašyti sutarties su pirma pasitaikiusia finansine įstaiga.

Jis siūlo palyginti bent trijų bankų pasiūlymus ir atkreipti dėmesį į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, vadinamą BVKKMN – šis skaičius parodo visas paskolos išlaidas įskaičiuojant sutarties sudarymo bei papildomus mokesčius, nes vien maža palūkanų norma dar negarantuoja finansiškai patraukliausio pasiūlymo.

Statistiškai būtent antras metų ketvirtis – balandžio–birželio mėnesiai – praėjusiais metais buvo gausiausias automobilių sandoriais, jų įvyko net 124,2 tūkst.

Paskola automobiliui