Austėja Lipskytė: dangus man – vienas gražiausių reginių, tad verta kuo dažniau į jį pakelti akis

Naujienų portalas Etaplius.lt pradeda straipsnių ciklą „Kada paskutinį kartą?", kuriame pristato Lietuvos politikus – Tarybos narius. Kokie jie žmonės?

Šį kartą - apie jauniausią Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narę Austėją Lipskytę. Austėja maloniai sutiko atsakyti į naujienų portalo Etaplius.lt klausimus. Galbūt šmaikščius. Galbūt keistus, tačiau su politika visiškai nesusijusius. Susipažinkite su šia jauna politike iš arčiau.

Esu Austėja Lipskytė, gimiau 1997 metų vasario 7 dieną, užaugau Rimkūnų kaime, Pakruojo rajone. Šiuo metu mokausi Šiaulių universitete, anglų kalbos filologiją ir vertimus. Jau mokykloje domėjausi kalbomis, rašymu, tad pasirinkti gyvenimo kelią nebuvo sunku. Esu įsipareigojusi, taip pat turiu dvi seses, mamą. Mama – Rimkūnų kaimo bendruomenės pirmininkė ir seniūnaitė, dvynė sesuo Milda mokosi Kauno technologijos universitete, o vyresnioji sesuo Simona šiuo metu dirba mero padėjėja Pakruojo rajono savivaldybėje. Nuo 2019 metų esu išrinkta Pakruojo rajono savivaldybės tarybos nare. Taryboje esu jauniausia, tad labai džiaugiuosi visada palaikančiais ir patariančiais kolegomis.

Kada paskutinį kartą…

Žiūrėjote į žvaigždes?

Tiesą sakant, dangus man – vienas gražiausių reginių, tad verta kuo dažniau į jį pakelti akis. Deja, mieste žvaigždes matyti sunkoka, todėl grįžusi pas mamą stengiuosi pasinaudoti šia privilegija. O paskutinį kartą į žvaigždes teko žiūrėti Šventojoje, prie jūros.

Lipdėte sniego senį?

Jei gerai prisimenu, šią žiemą lipdyti sniego senio neteko. Tačiau teko kasti sniegą – ne toks malonus darbas, bet vis tiek savotiškas žiemos malonumas.

3. Padėjote kitam?

Padėti kitam stengiuosi nuolat, tiek smulkmenomis, tiek didesniais darbais, jeigu tik įmanoma. Paskutinė mano pagalba visai nedidelė – padėjau kaimynei užsinešti sunkų pirkinių krepšį, o kaimynas padėjo užrakinti užsikirtusią pašto dėžutės spyną. Tad gerumas grįžta gerumu.

Ką nors pasodinote?

Paskutinį kartą sodinau kopūstus, o prieš tai sėjau agurkus ir ridikėlius. Daržų ir darželių savininkė – mama, tačiau grįžusi prisidedu ir aš. Galiu pasidžiaugti, kad mano sodinti porai ir svogūnai taip pat laikosi puikiai.

Sportavote?

Buvau pabėgioti birželio pradžioje, egzaminų sesijos metu – teko „pravėdinti“ galvą nuo kursinio darbo, o tai puikus būdas. Tiesa, šiemet dar neatidariau važinėjimo dviračiu sezono dėl techninių priežasčių, bet šias problemas išsprendus, laukia bent jau minimalus pasivažinėjimas 

Verkėte?

Blogų emocijų stengiuosi per gyvenimą nesinešti ir rasti išeitį visose situacijose. Žinoma, ne visada pavyksta – visų stiprybė kartais būna trapi.

Bučiavotės?

Bučinys – meilės išraiška, tad stengiamės be jo su savo žmogumi neišsiskirti.

Nuoširdžiai juokėtės?

Nuoširdžiai juoktis tenka visada susitikus su draugais ir sesėmis. Šiuo metu visi esame skirtinguose miestuose, tad be galo smagu susitikti.

Skaitėte knygą?

Vakar. Šiuo metu skaitau Svetlanos Aleksijevič knygą „Černobylio malda“ – ja susidomėjau po ypač populiaraus HBO serialo „Černobylis“. Knygoje atskleidžiamas gyvenimo po avarijos tragizmas: psichologiškai skaityti sunku, bet verta.

Buvote kine?

Į kiną užsuku retai. Paskutinį kartą buvau vasarį, žiūrėjome lietuvių sukurtą filmą „Pasmerkti. Kauno romanas“, o prieš tai gruodį – su drauge buvome užsukusios pažiūrėti garsiosios „Bohemijos rapsodijos“. Pastarasis filmas paliko gilų įspūdį: puiki biografinė istorija apie prieštaringą, tačiau neabejotinai vieną talentingiausių visų laikų asmenybių.

Atostogavote?

Manau, kad LSDP sąskrydį Šventojoje birželio 14-16 dienomis galima vadinti trumpomis atostogomis. Puikus savaitgalis prie jūros su bičiuliais.

Žaidėte su vaikais?

Vaikų neturiu, o ir mano aplinkoje jų nėra daug, tad tai daryti tenka retai. Turbūt nesuklysčiau sakydama, kad tai galėjo vykti praeitą vasarą.

Čiuožėte pačiūžomis?

Tiesą sakant, neprisimenu, kada teko stovėti ant pačiūžų, bet juk niekada nevėlu.

Buvote pas gydytoją, sirgote?

Įprastai sveikatos problemomis nesiskundžiu, tačiau žiemą dažnai kamuoja angina, tad apsilankyti pas gydytojus kartais tenka 

Vėlavote?

Vėluoti labai nemėgstu ir tuo pačiu nemėgstu vėluojančių – visada stengiuosi gerbti kito žmogaus laiką. Deja, kartais tai neišvengiama – dėl egzamino teko pavėluoti į tarybos posėdį.

Jautėtės įsižeidęs?

Į gyvenimą ir kitų žmonių poelgius stengiuosi žvelgti filosofiškai. Žinoma, kartais tenka susidurti su situacijomis, kai aiškiai suprantu, kad taip elgtis nedera, tačiau verta suprasti, kad neigiamos emocijos tik apsunkina kasdienybę. Nurimus emocijoms visada „pasitraukiu“ į šalį ir leidžiu oponentui apgalvoti savo pasirinktą poziciją.

Įžeidėte kitą?

Nelaikau savęs konfliktiška asmenybe ir niekada nesiveliu į nemalonias situacijas be jokio reikalo, o dažnai net kai priežastis ir yra. Apskritai, stengiuosi išlikti korektiška – manau, kad tai brandžios asmenybės bruožas. O jeigu kažką esu įžeidusi, visuomet esu pasiruošusi atsiprašyti.

Buvote bažnyčioje?

Bažnyčioje paskutinį kartą lankiausi balandžio mėnesį – minėjome a. a. močiutės mirties metines. Ji buvo ypatingai šviesus žmogus, mokėjo gyventi optimistiškai, visus priimdavo plačia širdimi. Teisybė, kad niekada nežinome, kuris pasakytas „iki“ bus paskutinis.

Pagyrėte save ir džiaugėtės, kad esate naudingas politikas?

To daryti dar neteko. Į politiką atėjau labai neseniai, tad ir pagyrų dar nedalinau. Be to, nemanau, kad verta: mūsų užduotis diskutuoti, išklausyti visų nuomones, priimti sprendimus, tad tegul mus ir mūsų darbus vertina gyventojai.