PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Spalio 2 d. 16:26

„Aušros“ muziejaus rinkinius papildė Janavičių šeimos archyvas ir rašytojos Jolitos Skablauskaitės buvusios gyvenamosios aplinkos daiktai

Šiauliai

Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt


54746

2018 m. vasarą Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinius papildė garsios Janavičių giminės archyvas ir rašytojos Jolitos Skablauskaitės gyvenamosios aplinkos daiktai.


Foto galerija:

dsc-0839.jpg
dsc-0845.jpg
dsc-0848.jpg
dsc-0850.jpg
dsc-0853.jpg
dsc-0862.jpg

Janavičių šeimos archyvas į Lietuvą pargabentas Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūpesčiu. Muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė 2017 m. gavusi Lietuvos kultūros tarybos stipendiją, vyko į Australiją atrinkti vertybių pargabenimui į Lietuvą. Pargabentas archyvas Vytauto ir Aldonos Janavičių dukrų valia paskirstytas į Maironio lietuvių literatūros, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus dailės akademiją. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje „Aušros“ muziejaus darbuotojos Virginija Šiukščienė ir Gabrielė Jasiūnienė kartu su Kristina Janavičiūte atsirinko dalį archyvo ir pargabeno jį į Šiaulius. Į „Aušros“ muziejų perduota medžiaga, susijusi su Janavičių giminės gyvenimu ir veikla Aleksandrijos dvare.

Janavičiai – garsi Šiaulių krašto giminė, pažangios ūkinės veiklos, kultūros ir švietimo puoselėtojai. Vincas Janavičius (? – 1921 m.) – ekonomistas, Zubovams priklausiusio Aleksandrijos dvaro administratorius, iš Zubovo nusipirkęs 500 ha, tapo Aleksandrijos dvaro savininku. Su žmona Marija Arciš susilaukė 3 dukrų ir sūnaus Vytauto, kuris, tapęs inžinieriumi, perėmė Aleksandrijos plytinės reikalus. Sukūręs šeimą su garsaus miškininko Povilo Matulionio dukra Marija jis išaugino tris sūnus: Algirdą, Jurgį ir Vytautą Steponą. Po karo pasitraukė į Vokietiją, kur sūnus Vytautas Steponas (1924–1995) 1946–1949 m. Freiburgo universitete studijavo ekonomiką, o 1950 m. išvyko į Australiją. Sukūręs šeimą su poete, dailininke Aldona Vesčiūnaite (1923 – 2012), išaugino 5 dukras. Dirbo dažytoju. Parašė romanus „Vaikystė“, „Pakeliui į Atėnus“, „Nevykėlio užrašai“, „Kelionė į mėnulį“, eilėraščių. Nors ilgą laiką Janavičiai gyveno emigracijoje, tačiau Lietuva visada buvo jų širdyse, o Aleksandrijos dvaras Vytautui – saugia ir išsiilgta užuovėja. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. S. Janavičius susigrąžino Aleksandrijos dvarą, rengėsi jį atstatyti, bet 1995 m. staigi mirtis nutraukė planus. Į „Aušros“ muziejų patekusiame archyve – fotografijose užfiksuotas šeimos gyvenimas Aleksandrijoje ir Australijoje, su dvaru susiję bei asmeniniai šeimos narių dokumentai. Įnformatyvūs XX a. I pusės dokumentai, kuriuose rašoma apie Vytauto Janavičiaus vyresniojo inžinieriaus darbą bei tarnybą, o 1924 m. išraše iš Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios užfiksuotas Vytauto Janavičiaus jaunesniojo krikštas. Vytautui Janavičiui vyresniajam priklausęs matavimo priemonių rinkinys iliustruoja to meto inžinieriaus darbą. Kaip minėta, didžioji dalis Vytauto ir Aldonos Janavičių dokumentų, fotografijų, knygų, jų kūrybos perduota Kaune įsikūrusiam Maironio lietuvių literatūros muziejui, kur Vytautas ir Aldona Janavičiai bus pristatomi kaip išskirtinio talento kūrėjai. Dėkojame Janavičių dukroms, ypatingai Kristinai Janavičiūtei, kad dalis šeimos relikvijų pateko ir į „Aušros“ muziejų.

„Aušros“ muziejuje bus saugomi ir menotyrininkės, rašytojos, poetės Jolitos Skablauskaitės (1950–2018) gyvenamosios aplinkos daiktai. J. Skablauskaitė gimė Joniškyje, 1976 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija). Kurį laiką dirbo įvairiose kultūros įstaigose Kaune, rengė piešinių parodas, tačiau vėliau visą savo gyvenimą paskyrė rašymui. Jos kūryba apibūdinama kaip mistinė, kupina magijos, su išnykusiomis ribomis tarp realybės ir fantazijos; jai būdingi įvairūs regėjimai, neįprasti pojūčiai, kūriniuose daug paslaptingų įvykių. Rašytoja išleido 11 knygų, iš jų – šešis romanus. J. Skablauskaitės kūryba sulaukė pripažinimo, 1987 m. jai paskirta Antano Jonyno premija už debiutinę knygą „Tik šviesūs paukščiai naktyje“, 1998 m. – Žemaitės literatūrinė premija už romaną „Mėnesienos skalikai“, o 2010 m. romanas „Sado sindromas“ nominuotas Metų knygos rinkimuose. Jos kūryba publikuota almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Audruvė“, „Po šiaurės dan­gum“, įtraukta į mokyklų programas. Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė 2014 m. apie J. Skablauskaitę sukurė filmą „Vienatvės gaudesys“. Rašytojos kūrybą literatūros kritikė Jūratė Sprindytė apibūdina taip: „Gotiškosios vaizduotės sodrumu ir intensyvia raiška Skablauskaitė lyderiauja lietuvių prozoje per abu atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius.“

Į Šiaulių „Aušros“ muziejų pateko dailininkės Elvyros Kairiūkštytės sukurti J. Skablauskaitės portretai, raižiniai, J. Skablauskaitės naudota rašomoji mašinėlė, XX a. I p. baldai (komoda, skrynia, bufetas, spinta, kėdės ir kt.). Kai kurie iš šių baldų priklausė dar rašytojos seneliams – ji vasaras leisdavo senelių name Kuisių kaime netoli Joniškio. Šias vertybes papildo rašytojos šeimos istoriją pasakojantys šeimos dokumentai, fotografijos ir kt.

Už tai, kad šios vertybės pateko į muziejų, reikėtų padėkoti neabejingiems žmonėms: archeologui dr. Ernestui Vasiliauskui, J. Skablauskaitės palikimu besirūpinančiai jos bičiulei vilnietei muziejininkei Marijai Kuodienei, o taip pat rašytoją pažinojusioms joniškietėms I. Osipovai ir R. Briedytei.

Į Šiaulių „Aušros“ muziejų patekusiomis Janavičių šeimos ir rašytojos J. Skablauskaitės gyvenimą ir veiklą liudijančios vertybėmis bus tinkamai pasirūpinta; jos bus išsaugotos ateities kartoms bei pristatytos visuomenei.