Aurimas Lankas: Šiauliai neabejotinai gali tapti 150 tūkstančių gyventojų miestu

Artėjant savivaldos rinkimams, portalas Etaplius.lt pristato tiesiogines transliacijas socialiniame tinkle „Facebook“ su kandidatais į Šiaulių miesto merus. Studijoje – pokalbis su Laisvės partijos kandidatu į Šiaulių miesto merus Aurimu Lanku bei kandidatu į Tarybą Vaidu Baciu.

Paaiškino, ką reiškia „Švietimas be trinkelių“

Aurimo Lanko rinkiminėje kampanijoje dažnai girdimas šūkis „Švietimas be trinkelių“. Jis jau spėjo sulaukti įvairių gyventojų reakcijų. Atsiranda ir besipiktinančių: nejaugi miestui nereikia tvarkytis ir gražintis? A. Lankas paaiškina, kad šio šūkio mintis – ne tokia.

„Šūkis „Švietimas be trinkelių“ yra ne vien mano, bet ir visos komandos mintis, nes komandoje yra nemažai švietimo srities darbuotojų, su kuriais drauge kūrėme programą. Dėl šio šūkio sulaukiame daug klausimų, kodėl trinkelės atsirado antroje vietoje, ar jos visai nereikalingos miestui? Taigi atsakymas būtų toks: mes nesakome, kad tos trinkelės yra visai nereikalingos arba kad jos yra kažkoks blogis. Tačiau trinkelės, mano nuomone, yra elementari miesto higiena, savaime suprantamas dalykas. Jos turi būti sudėtos, turi būti kiekviename mieste ir šiandien Lietuvoje turbūt nerasime miesto ar miestelio, kuris nebūtų pasigražinęs, atsinaujinęs savo viešųjų erdvių. Bet tai nėra visuomenės pažangos variklis. Tas variklis, mūsų nuomone, yra būtent švietimas: nuo mokytojų, mokinių skatinimo iki tam tikrų įvairių programų“, – įsitikinęs A. Lankas.

Politiko kolega Vaidas Bacys, pats vadovaujantis vienai ugdymo įstaigai, sako, kad tai nereiškia, jog švietimui Šiauliuose apskritai nėra skiriama dėmesio. Dėmesio šiai sričiai yra, tačiau per mažai.

„Švietimas, visų pirma, yra įrankis. Ir mes apie švietimą kalbame plačiąja prasme: ne tik mokyklos, švietimas yra įrankis ir kalbant apie gyvūnų apsaugą, aplinkosaugą bei visas kitas visuomenei svarbias sritis. Ne veltui sakome, kad mokykla nėra tik sienos, tik pastatas. Mokykla yra visas miestas, visas gyvenimas. Kitas svarbus aspektas, kad „mokymasis visa gyvenimą“ nuo skambių žodžių pagaliau turėtų pereiti prie realių veiksmų. Todėl į klausimą, ar švietimui pakanka dėmesio, atsakyčiau, kad infrastruktūrai tikrai pakanka, o turiniui ir laukiantiems iššūkiams – ne“, – mano V. Bacys.

Jis apžvelgė ir didžiausius šiuo metu pedagogams kylančius iššūkius bei jų sprendimo būdus.

„Visas pasaulis pripažįsta, kad mokytojai patiria kaip niekad didelį spaudimą. Tas spaudimas ateina iš įvairių šalių: tiek biurokratinis, administracinis, tiek socialiniai tinklai, tinklaveika, dirbtinis intelektas. Visa tai atkeliauja į švietimą kaip iššūkiai ir tas mokytojo vaidmuo labai stipriai kinta. Jau nekalbant apie visuomenės spaudimą: juk lietuviai visada geriausiai išmano apie krepšinį ir apie švietimą. Todėl manau, kad būtų laikas pagaliau galvoti apie pasitikėjimą mokytoju, nes man atrodo, kad mieste po truputį konstruojama tokia perspektyva, kad reikia labai viską kontroliuoti. Bet iš tikrųjų, mes turėtume dirbti dėl tų mokytojų, dėl tų mokyklų, kurios pačios nori dirbti, o ne dėl tų, kurios nenori. Administracinė našta yra užgulusi švietimą, bet juk reikia skirti ir pakankamai dėmesio kiekvienam vaikui. Tai vienas iš tų iššūkių, su kuriuo galima susitvarkyti paprastais žingsniais ir pakankamai greitai. Tai yra pasitikėjimas mokytoju ir nusiteikimas, kad pedagogas geriausiai žino, kaip jam reikia dirbti su vaikais. Turėsime labai daug iššūkių su įtraukiuoju ugdymu ir čia vėl turėtume mokytojui aiškiai sudaryti sąlygas dirbti: nuo kvalifikacijos kėlimo, mokymo priemonių iki erdvių rekonstrukcijos, pritaikymo vaikų poreikiams. Tai yra labai paprasti ir konkretūs žingsniai“, – teigia V. Bacys.

Ragina išgirsti ir jaunimo balsą

„Jaunimas bet kuriuo atveju yra mūsų ateitis. Todėl savivalda turėtų skirti jam ypatingą dėmesį. Mūsų mintis, kad galėtume įgyvendinti naujovę ir suburti jaunimo tarybą, kuri konkrečiai bendrautų su miesto savivaldybe ir konkrečiai pateiktų jaunimo poreikius. Šiuo metu tikrai yra jaunimo organizacijų, bet jos ne visada yra veiksnios. Viena iš didesnių problemų yra ta, kad jaunimo organizacijos gali įgyvendinti tik vieną projektą per metus. Mūsų tikslas – padidinti lėšų skaičių, kad tos organizacijos galėtų, tarkime, kas ketvirtį įgyvendinti po projektą. Nes jaunimas yra pilnas idėjų ir to vieno projekto per metus toli gražu neužtenka. Tiesa, šiais metai yra šiek tiek padidintos lėšos jaunimo organizacijoms, bet kadangi tai apsiriboja tik vienu renginiu, vienu įvykiu, tai yra didelis stabdis, dėl kurio jaunimas negali padaryti to, ko norėtų ir tikrai galėtų. 

Kitas dalykas – galbūt reikėtų Šiaulių jaunimo apskritajam stalui skirti  lėšų dalį, pavyzdžiui, 100 tūkstančių eurų, ir jie skirstytų juos. Pasitikėkime organizacijomis, jaunimu, jų vadovais ir kad jie vertintų projektus. Nes mes patys turėtume pasimokyti iš jaunimo, ko jam reikia. Kai senjorai mano, kad jie geriau už patį jaunimą žino, ko reikia jaunajai kartai – tai prasilenkia su logika“, – sako A. Lankas.

Jam antrina ir V. Bacys.

„Tie finansavimo modeliai yra įvairiausi. Pavyzdžiui, tikslinės dotacijos nuolatinei veiklai, jei norime jaunimo organizacijas stiprinti, nebūtinai tik projektinė veikla gali būti finansuojama. Kitas svarbus dalykas, kurį dažnai pamirštame – sudaryti sąlygas šiauliečiams, kurie šiuo metu gyvena ne Šiauliuose, įgyvendinti įvairius projektus. Juk tikėtis, kad visas jaunimas studijuos mediciną, teisę, kino režisūrą, aktorystę būtinai Šiauliuose, tikriausiai būtų naivu, bet jie vis tiek yra Šiaulių, mūsų miesto, dalis ir jiems rūpi“, – įsitikinęs V. Bacys.

Pasigenda dėmesio menininkams, sporto strategijos

„Labai senas mūsų siekis – Šiauliuose įrengti menininkų rezidenciją, kur tiek menininkai iš Lietuvos, tiek keliaujantys užsieniečiai turėtų erdves, galimybes kurti, rengti įvairius renginius. Atsigautų ne tik pati kultūra, bet ir turizmas. Miestas yra gyvas tik tuomet, kai jame vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. 

Dėl sporto – kartais truputį gaila, kad mes prioritetus matome vien per infrastruktūrą. Mes manome, kad iš principo reikėtų atnaujinti ir Šiaulių miesto sporto strategiją. Aš tokios šiandien net nematau: kur mūsų prioritetai, ar mes turime išskyrę prioritetines sporto šakas, išskyrus krepšinį? Taigi, vienas iš prioritetų būtų tos strategijos atnaujinimas, dėmesys jaunimui. Ar mes einame į profesionalųjį sportą, ar skatiname sveikatinimą, dirbame su mokyklomis, gimnazijomis, suteikiame sąlygas visiems sportuoti, rengiame papildomas fizinio lavinimo pamokas“, – teigia A. Lankas.

Šiauliai – 150 tūkstančių gyventojų miestas. Ar tai realu?

Vienas A. Lanko komandos prioritetų skamba taip: Šiauliai – 150 tūkstančių gyventojų miestas. Skamba ambicingai. Ar tai realu ir kokiomis priemonėmis įmanoma to pasiekti? Politikas turi atsakymą.

„Taip, tai yra realu, tačiau tai nėra ketverių-penkerių metų ar vienos kadencijos tikslas. Tai greičiau mažiausiai dešimtmečio tikslas. Mūsų programa nėra vien ekonomika. Tai ir švietimo sistemos sutvarkymas, ir darbas su jaunimu, ir kultūros gaivinimas. Ir tada, kai miestas atsigaus, įgaus tam tikrą identitetą – tada žmonės norės sugrįžti arba tiesiog atvažiuoti į Šiaulius. Tik sisteminis programos įgyvendinimas gali mums padėti išauginti miestą iki to 150 tūkstančių gyventojų“, – mano kandidatas į merus.

V. Bacys įsitikinęs, kad šiam tikslui pasiekti labai svarbus ir supratimas, kad gerovės už mus niekas kitas nesukurs – patys turime kurti miestą, kuriame gera gyventi.

„Pas lenkus yra tokia filosofija, kad provincialumas slypi mumyse, o ne vietovėje, kur mes gyvename. Ir būtent jie sako, kad nebandykime kažkur išvažiuoti, o galvokime, kaip čia susikurti geriausias sąlygas. Ir iš mano patirties, važiuojant traukiniu iš Vilniaus su šiauliečiais, kurie gyvena Vilniuje ir augina vaikus, jie sako, kad Šiauliai yra pats geriausias miestas šeimoms, daug tokių grįžtančių yra. Tas požiūris, jog čia gera gyventi, neatsiranda per dvi dienas. Labai svarbu plėtoti tai, ką mes jau turime, nes tik žmogiškieji ištekliai kuria ekonomiką ir gerovę. Politikai yra tik tie, kurie padeda realizuoti idėjas, o gyvenimą kuria patys miestiečiai“, – mano V. Bacys.

Ateities vizija– žalioji ekonomika ir energetinė nepriklausomybė

Partijos programoje daug dėmesio skiriama ir ekonomikai bei žaliajai energetikai.

„Kalbant apie ekonomiką, Šiauliai galėtų tapti žaliuoju miestu, nes Europos Sąjunga dabar itin aktyviai žengia šia kryptimi, iki 2050-ųjų metų yra tikslas iki minimumo sumažinti anglies dioksido kiekį. Savivaldybė galėtų bendradarbiauti su verslu, su įmonėmis, yra daug programų, kurios įgyvendina žaliąjį kursą. Kas numatyta mūsų programoje, tai ant viešųjų pastatų stogų savivaldybė galėtų prisidėti prie saulės kolektorių įrengimo. Įmonės jau dabar to prašo, galvoja, nori tartis su savivaldybe, nes energetinis nepriklausomumas yra labai svarbus. Galėtume prisidėti prie ministerijos „Žaliojo koridoriaus“ programos, kurioje savivaldybės raginamos išskirti plotus, kur ateitų investuotojai, investuotų apie 20 milijonų eurų ir ten dirbtų apie 150 darbuotojų. Iš valstybės pusės, tos įmonės yra atleidžiamos nuo pelno mokesčio, savivaldybė galbūt galėtų irgi prisidėti prie šito. Norėtume, kad miestas taptų žalesniu, nes tai bet kokiu atveju bus reikalinga ir tai reikės įgyvendinti, tai kodėl mes negalėtume tapti tuo pirmuoju miestu Lietuvoje? “, – šypsosi A. Lankas.

Politinė reklama bus apmokėta iš Laisvės partijos rinkiminės sąskaitos. Užsakymo Nr. 100711.