Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aurelijus Šveikauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT
2023 m. pradžioje net 76,5 proc. Lietuvos įmonių turėjo interneto svetaines, tarp jų beveik visos (97,1 proc.) didžiosios įmonės, 91,1 proc. vidutinės ir 72,6 proc. mažos įmonės. Be to, 39,9 proc. įmonių interneto svetainės turinys buvo pateikiamas bent dviem kalbomis, kas padeda pasiekti platesnę auditoriją. Bet tai tik skaitmeninio ledkalnio viršūnė. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje tik 45 proc. įmonių išteklius planuoja besinaudodamos IT sprendimais, 77,1 proc. bendrovių išrašinėja elektronines sąskaitas faktūras, ryšių su klientais valdymo sistema naudojasi tik 32 proc. bendrovių, tik 4,8 proc. verslų naudoja robotus savo veikloje.
Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva 2022 m. užėmė 14 vietą tarp 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Kaip rodo indekso duomenys, Lietuva nepasiekia ES vidurkio pažangiųjų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir skaitmeniniai debesys, integravimo srityje. Europos Komisijos ekspertų vertinimu, Lietuvos skaitmeninė plėtra sulėtėjo, taip pat geriausiai išsivysčiusių ES šalių prisivijimo tempas per pastaruosius penkerius metus nebuvo toks spartus koks galėjo būti.
Skaičiuojama, kad iki 2030 m. vien dirbtinis intelektas gali prisidėti iki 15,7 trilijono JAV dolerių prie pasaulio ekonomikos, didinant produktyvumą ir skatinant inovacijas. Tai milžiniškos galimybės verslui, tačiau ir naujas didžiulis konkurencinis spaudimas.
Europos Komisijos duomenimis, 2022 ir 2023 m. smulkus verslas ES mastu investavo 260 milijardų eurų į technologijų diegimą ir skaitmenizaciją, kas sudarė 6,5 proc. įmonių pajamų.
Bet tik 21 proc. ES smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) atstovų suteikia savo darbuotojams mokymus, skirtus informacinių ir ryšių technologijų įgūdžiams tobulinti, palyginti su 70 proc. didelių įmonių. Tai sukuria situaciją, kurioje SVV, panašiai kaip laivas be tinkamo įgulos pasirengimo, negali efektyviai plaukti per skaitmeninius vandenis.
Smulkaus verslo pranašumas – greitis ir dydis
Didžiųjų pokyčių aplinkoje smulkus verslas turi du pranašumus – greitį ir mažą dydį. Automatizuoti ar skaitmenizuoti mažą verslą yra kur kas pigiau, greičiau ir paprasčiau nei dideles korporacijas ir sudėtingus jų procesus. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje SVV vis dažniau naudoja dirbtinio intelekto (DI) įrankius, kaip virtualius asistentus ar pokalbių robotus, siekiant automatizuoti klientų aptarnavimą. Kai klientų nėra daug, galima lengvai ir greitai reaguoti į galimus nesklandumus.
Nors mažoms įmonėms gali būti sunkiau rasti ar pritaikyti specifinius įrankius, daugelis pagrindinių funkcijų jau gali būti skaitmenizuotos naudojant prieinamus ir paprastus prenumeratos pagrindu veikiančius sprendimus. Rinkodara, kuri dažnai siejama su didelėmis išlaidomis, yra sritis, kurioje smulkus verslas gali sutaupyti, naudodamasis skaitmeniniais įrankiais. Mažos įmonės gali naudoti nebrangius, DI pagrįstus įrankius, kurie pakeičia dizainerių, fotografų ir kitų brangių specialistų darbą. Sutaupytus resursus galima skirti efektyvesnei reklamos sklaidai.
2023 m. reklamos internete paslaugas pirko ir už jas mokėjo 39 proc. ES įmonių. Tai apima reklamą, paremtą tinklalapių turiniu ar raktažodžiais (28,2 proc.), vartotojų veiklos ar profilio stebėjimu (14,5 proc.) ir geografinės vietos nustatymu (17,3 proc.).
Apskaita, automatinis sąskaitų išrašymas, apskaitos ataskaitų automatinis generavimas yra dar kelios sritys, kurias, ypač smulkiam verslui verta skaitmenizuoti. Rinkoje yra prieinama nemažai net ir nemokų įrankių šioms funkcijoms atlikti.
Mažose įmonėse taip pat vyksta daug įvairių procesų, kuriuos valdyti vienam ar keliems asmenims gali tapti sudėtinga, ypač vykdant plėtrą. Verta pasidomėti projektų ir procesų skaitmeniniais valdymo įrankiais, kurie padeda ne tik sklandžiau organizuoti darbą, bet taip kaupiant informaciją suteikia galimybę ją analizuoti bei matuoti efektyvumą.
Nors didelės įmonės turi resursų reikšmingoms inovacijoms, mažos įmonės gali greičiau ir lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius, naudodamos esamus skaitmeninius sprendimus ir taip užtikrindamos savo konkurencingumą.
Skaitmeninei transformacijai būtinas patikimas finansinis partneris
Akivaizdu, kad skaitmeninė transformacija SVV yra ne tik raktas į konkurencingumą, bet ir į išlikimą šiuolaikinėje rinkoje. Tačiau nemažai daliai verslų, norinčių eiti transformacijos keliu, aktualus išorinio finansavimo klausimas. Papildomų pinigų pritraukimas – raktas greičiau įsigyti naujausią skaitmeninę įrangą, operacines programas, apmokyti darbuotojus ir pan. Tačiau Europos investicijų banko (EIB) ekspertų vertinimu, Lietuvoje yra vienas mažiausių finansų prieinamumas Europos Sąjungoje. Dėl to SVV kelionė link skaitmeninės transformacijos dažnu atveju baigiasi ties pirmu žingsniu.
Lietuvoje veikiančio specializuoto banko „European Merchant Bank“ („EMBank“) prioritetas – smulkusis ir vidutinis verslas. Bankas priima indėlius, skolina lėšas, teikia lėšų pervedimo ir kitas įprastas bankines paslaugas. Kasmet „EMBank“ savo klientams siūlo daugiau finansavimo galimybių. Pavyzdžiui, pagal susitarimą su INVEGA, bankas verslui suteiks virš 6 mln. eurų paskolų su valstybės garantija. Ši priemonė labiausiai yra aktuali įmonėms, norinčioms pasiskolinti santykinai nedideles sumas apyvartinių lėšų ar investicijų finansavimui.
Aurelijus Šveikauskas, „European Merchant Bank | EMBank“ valdybos narys
Reklama
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
